Nuo seniausių laikų žmonės medžius laikė ne tik gamtos dalimi ir dvasiniais simboliais, tiltais tarp žmogaus ir dievų, gyvųjų ir protėvių. Daugelio tautų tikėjimuose medžiai buvo gyvenimo, pasaulio sandaros ar dieviškos išminties ženklai. Prie jų buvo meldžiamasi, aukojamos dovanos, sprendžiami bendruomenės ginčai, ieškoma apsaugos, išminties ar gydymo. Medžiai tapo susitikimų su dieviškuoju vietomis, kur gamta … [Skaityti toliau…]
Agonija (gr. agonia, iš agon – kova, kova iki galo) reiškia intensyvią fizinę, emocinę ar dvasinę kančią, dažnai siejamą su mirties procesu arba kraštutiniu skausmu. Tai būsena, kai žmogus išgyvena didžiulį fizinį ar psichologinį stresą, dažnai suvokdamas artėjančią pabaigą. Šiuolaikinėje kalboje terminas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, apibūdinant stiprų emocinį ar moralinį konfliktą. Žodis … [Skaityti toliau…]
Jėzaus genealogija – tai jo protėvių sąrašas, parodytas Biblijoje, Mato ir Luko evangelijose. Tai istorija, kaip Dievas įgyvendino savo pažadą atsiųsti Mesiją – Jėzų. Genealogijos rodo, kad Jėzus yra Abraomo ir Dovydo palikuonis, kaip buvo pranašauta Senajame Testamente. Be to, jos atskleidžia, kad Dievas naudojo netikėčiausius žmones. Biblijoje yra dvi Jėzaus genealogijos – viena pagal … [Skaityti toliau…]
Šventoji Marija Faustina Kovalska (lenk. Maria Faustyna Kowalska), gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. kaimo šeimoje Glogove (Lenkija) kaip trečiasis iš dešimties vaikų. Jos krikšto vardas – Elena. Nuo vaikystės ji išsiskyrė dideliu pamaldumu, meile Dievui ir noru tapti vienuole, tačiau dėl skurdžios šeimos situacijos turėjo atidėti savo pašaukimą. 1924 m., po apsireiškimo Jėzaus, kuris … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Petras, dažnai vadinamas „žmonių žveju“, yra viena ryškiausių Naujojo Testamento figūrų. Jo gyvenimas, darbai ir tikėjimas padarė didžiulę įtaką krikščionybės plėtrai. Tikslios Petro gimimo ir mirties datos nėra istoriniškai patvirtintos, tačiau remiantis tradicija ir istoriniais šaltiniais, galima pateikti apytikslius laikotarpius: Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos. Jėzus Kristus jį pavadino … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenimas tampa toks pilkas, kad niekas nebedžiugina. Nei saulė, nei draugai, nei anksčiau mėgtos veiklos. Viskas atrodo beprasmiška, tarsi būtum įstrigęs tuščioje dykumoje. Ši būsena vadinama egzistencine tuštuma – jausmu, kai gyvenimas praranda spalvas, o prasmė išbyra kaip smėlis tarp pirštų. Tuštuma paliečia daugelį, patyrusių netektis ar didelius pokyčius. 1. Kas yra egzistencinė tuštuma? … [Skaityti toliau…]
1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]
Šventasis Petras, pradžioje vadintas Simonu, buvo vienas pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių ir laikomas apaštalų vadovu. Pagal Naująjį Testamentą (Mato evangelija 16:18), Jėzus pavadino jį „uola“ (aram. Kephas, gr. Petros), ant kurios bus pastatyta Bažnyčia, suteikdamas Petrui ypatingą autoritetą. Petras, buvęs žvejys iš Galilėjos, tapo Jėzaus artimiausiu sekėju, tačiau buvo žinomas ir dėl savo žmogiškų silpnybių … [Skaityti toliau…]
Encikliką Diuturnum illud paskelbė popiežius Leonas XIII 1881 m. gegužės 15 d. Tai vienas pirmųjų jo dokumentų, nagrinėjančių valdžios prigimtį ir krikščioniškos visuomenės sandarą, rašytas tuo metu, kai Europoje stiprėjo liberalios ir sekuliarios idėjos. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaiga – laikotarpis, kai daugelyje Europos šalių silpnėjo Bažnyčios įtaka, o valstybės darėsi vis labiau sekuliarios, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Juozapas darbininkas, dailidė iš Nazareto, buvo ne tik Jėzaus žemės tėvas, bet ir tapo visų darbininkų globėju. Evangelijoje pagal Matą (Mt 13,55) jis vadinamas „dailide“, o tai liudija jo amato garbingumą ir kasdienio darbo svarbą. Juozapo gyvenimas liudija ištikimybę, kantrybę ir nuolatinį rūpestį savo šeima, net kai likimas metė išbandymus. Juozapas buvo paprastas dailidė, … [Skaityti toliau…]
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus išgyvenimas. Kiekvienas tikintis žmogus turi savo unikalų ryšį su Jėzumi Kristumi, savo asmeninį supratimą apie jo mokymus ir pavyzdį. Tai gali būti glaudus, pilnas meilės ir pasitikėjimo ryšys, apimantis maldą, Biblijos studijas ir dalyvavimą bažnyčios gyvenime. Kitiems tai gali būti daugiau kontempliatyvus ryšys, apmąstant Jėzaus gyvenimą ir jo žodžius. Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo patirti Jėzų. Jūsų asmeninis ryšys su juo yra unikalus ir vertingas. Nesvarbu, kaip jūs jį išgyvenate, svarbiausia yra tikėjimas, meilė ir siekis gyventi pagal jo mokymus. Šis ryšys gali būti stiprybės ir vilties šaltinis gyvenimo iššūkių akivaizdoje. Jūsų asmeninis Jėzus yra jūsų tikėjimo kelionės širdis.