Johanno Sebastiano Bacho Kalėdų oratorija (vok. Weihnachtsoratorium, BWV 248) yra šešių dalių ciklas, sukurtas 1734–1735 m. Leipcige. Šis kūrinys laikomas vienu reikšmingiausių baroko epochos sakralinės muzikos šedevrų, skirtu švęsti Kristaus gimimą per Kalėdų laikotarpį. Kiekviena dalis atitinka tam tikrą Kalėdų šventės dieną – nuo Kristaus gimimo (pirmoji dalis, gruodžio 25 d.) iki Trijų Karalių šventės … [Skaityti toliau…]
Index librorum prohibitorum, arba Draudžiamų knygų sąrašas, buvo oficialus Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriame keturis šimtmečius buvo surašomos knygos, laikytos pavojingomis tikėjimui ir moralei. Pirmasis toks sąrašas pasirodė 1559 m., popiežiaus Pauliaus IV (Gian Pietro Carafa) valdymo laikais, Romos Inkvizicijos Šventosios Kongregacijos iniciatyva. Į jį pateko net ir literatūros klasikai, pavyzdžiui, Giovanni Boccaccio „Dekameronas“ ar Masuccio … [Skaityti toliau…]
Pastor aeternus – dogminė konstitucija, priimta Pirmojo Vatikano Susirinkimo metu (1869–1870 m.). Paskelbta 1870 m. liepos 18 d. Tai dokumentas, kuris apibrėžė popiežiaus valdžią ir paskelbė popiežiaus neklystamumo dogmą. XIX a. pradžia Bažnyčiai buvo nerami. Revoliucijos ir sekuliarizacija Europoje silpnino Bažnyčios įtaką. Italijoje vyko Bažnyčios Valstybės naikinimas, popiežiaus žemės buvo užimamos. Modernizmas ir liberalios idėjos … [Skaityti toliau…]
Paskelbta 1713 m. rugsėjo 8 d. – popiežius Klemensas XI Pasquier Quesnel, kuris po Antoine’o Arnauldo tapo jansenistų vadovu, 1671 m. Paryžiuje paskelbė veikalą Evangelijos moralės santrauka arba krikščioniškos mintys apie keturių evangelistų tekstus (Abrégé de la morale de l’Evangile, ou Pensées chrétiennes sur le texte des 4 Évangélistes). 1687 m. jis išleido šio veikalo … [Skaityti toliau…]
Bartas D. Ehrmanas (Bart D. Ehrman) – šiuolaikinis amerikiečių Biblijos tekstų istorikas, Naujojo Testamento tyrinėtojas ir bestselerių autorius, žinomas dėl savo darbų, analizuojančių, kaip Biblijos tekstų perrašinėjimas per amžius paveikė jų prasmę ir mokymus. Jo knygos, tokios kaip Jėzaus klaidingas citavimas (Misquoting Jesus, 2005) ir Kaip Jėzus tapo Dievu (How Jesus Became God, 2014), populiarina … [Skaityti toliau…]
Bertranas Raselas (Bertrand Russell, 1872–1970) – britų filosofas, matematikas, logikas ir visuomenės veikėjas, vienas įtakingiausių XX a. intelektualų, kritikavęs tradicinius Dievo buvimo įrodymus ir religijos moralinį poveikį. Jo esė Kodėl nesu krikščionis (1927) tapo ateizmo ir racionalizmo klasika, kurioje jis argumentavo prieš krikščionybės doktrinas ir teigė, kad religija dažnai remiasi baime ir trukdo pažangai. Raselas … [Skaityti toliau…]
Celsas (II a. po Kr.) buvo graikų filosofas, vienas pirmųjų žinomų krikščionybės kritikų, kurio veikalas Tikrasis žodis (Alēthēs Logos) tapo svarbiu ankstyvosios krikščionybės oponentų tekstu. Jis kritikavo krikščionybę kaip neišsilavinusių, paprastų žmonių religiją, laikydamas ją iracionalia ir pavojinga Romos visuomenei. Jo argumentams atsakė krikščionių apologetas Origenas savo veikale Prieš Celsą (Contra Celsum), kuris išsaugojo daugumą … [Skaityti toliau…]
Regula – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „taisyklę“, „normą“ arba „vadovą“, kuris struktūrizuoja ir nukreipia dvasinį gyvenimą, ypač vienuoliniuose kontekstuose. Religijoje regula yra rašytinis ar tradicinis taisyklių rinkinys, skirtas padėti tikintiesiems gyventi pagal jų tikėjimo principus, siekti šventumo ir išlaikyti bendruomenės darną. Žodis „regula“ kilęs iš lotynų kalbos regula, reiškiančio „taisyklę“, „matą“ arba „liniuotę“. Šis terminas … [Skaityti toliau…]
Nuodėmės įsiskverbimo metafora, tokia kaip „nuodėmės raugas“, yra galingas krikščionių teologijos ir literatūros įvaizdis, naudojamas aprašyti nuodėmės plitimą, jos subtilų, bet žalingą poveikį žmogaus sielai ir bendruomenei. Ši metafora pabrėžia nuodėmės gebėjimą nepastebimai įsiskverbti, užvaldyti ir keisti žmogaus prigimtį, panašiai kaip raugas keičia tešlą. Žodis „raugas“ (hebr. se’or, gr. zymē) Biblijoje dažnai siejamas su fermentacijos … [Skaityti toliau…]
Meldimasis – tai ne tik ritualas, bet ir giliai asmeninis, o kartais ir bendruomeninis veiksmas, kuris per amžius kėlė diskusijų. Ar malda turėtų būti slapta, ar galima ją praktikuoti viešai? Kaip visuomenė reaguoja į skirtingų religijų maldos praktikas? Ką apie tai sako šventieji raštai ir kaip meldžiasi skirtingų tikėjimų žmonės? Daugelyje religijų malda laikoma intymiu … [Skaityti toliau…]
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus išgyvenimas. Kiekvienas tikintis žmogus turi savo santykį su Jėzumi Kristumi, savo supratimą apie jo vaidmenį savo gyvenime. Tai gali būti giliai asmeninė patirtis, apimanti maldą, Biblijos studijas, dalyvavimą bažnyčios gyvenime ar tiesiog tylų apmąstymą. Jėzus Kristaus paveikslas kiekvieno žmogaus širdyje gali būti skirtingas, priklausomai nuo individualaus tikėjimo kelio ir patirties. Kai kurie gali matyti Jėzų kaip savo gelbėtoją, kiti – kaip mokytoją, dar kiti – kaip draugą. Svarbiausia yra tai, kad šis santykis yra autentiškas ir padeda žmogui augti dvasine prasme. Jėzus Kristaus asmenyje slypi galinga viltis ir meilė, kuri gali apšviesti ir pakeisti gyvenimą. Todėl "Mano Jėzus" yra ne tik religinis terminas, bet ir giliai asmeninė tikėjimo išraiška.