Pranašas – tai žmogus, kuris, kaip tikima, gauna dievišką žinią ar įkvėpimą ir perduoda ją žmonėms. Pranašai dažniausiai laikomi dvasiniais mokytojais, perspėjančiais apie ateitį, skelbiančiais moralines vertybes ar dievišką valią. Skirtingose religijose pranašai suvokiami nevienodai, bet juos vienija pagrindinis bruožas: jie nesiekia valdžios ar asmeninės naudos, o tampa „tiltu“ tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulio. Pranašo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Andriejus (gr. Ἀνδρέας – „drąsusis, vyriškas“) yra vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, senovės Palestinos žvejys, o vėliau – evangelijos skleidėjas ir kankinys. Evangelijose jis pristatomas kaip Simono Petro brolis, taip pat kilęs iš Betsaidos, nedidelio miestelio prie Galilėjos ežero. Abu broliai iš pradžių buvo Jonos sūnūs ir užsiėmė žvejyba, paprastu kasdieniu darbu. Evangelijoje … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inscrutabili Dei consilio paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. balandžio 21 d., vos pradėjęs savo pontifikatą. Tai buvo pirmasis jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, oficialus kreipimasis į visą Katalikų pasaulį. Enciklikos pavadinimas lotyniškai pažodžiui reiškia „Neištiriami Dievo ketinimai“, tačiau katalikiškuose ir akademiniuose šaltiniuose sutinkami keli variantai: Visi šie variantai atspindi mintį, kad Dievo valia … [Skaityti toliau…]
Marija iš Betanijos – viena iš intriguojančių Naujojo Testamento figūrų, dažnai minima Evangelijose, ypač Jono ir Luko tekstuose. Ji buvo Jėzaus bičiulė, gyvenusi Betanijos kaime netoli Jeruzalės, kartu su savo seserimi Morta ir broliu Lozoriumi. Ši trijulė sudarė artimą Jėzaus draugų ratą, o Marijos vardas siejamas su giliu dvasingumu, atsidavimu ir kontroversiškomis interpretacijomis, kurios tęsiasi … [Skaityti toliau…]
Emausas – vardas, kurį galima išgirsti ne tik bažnyčiose ar teologinėse diskusijose, bet ir literatūroje, netgi šiuolaikinėje dvasinėje praktikoje. Nors šiandien apie tikslų Emauso miestelio buvimo tašką archeologai dar diskutuoja, pats vardas ir susijęs pasakojimas tapo amžinu vilties, ieškojimo ir netikėto susitikimo simboliu. Emausas minimas Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Luką. Tai miestelis, buvęs apie 60 … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Rerum Novarum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 metų gegužės 15 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio oficialus Bažnyčios dokumentas, kuriame sistemiškai aptarti darbininkų, darbdavių ir valstybės tarpusavio santykiai bei socialinė nelygybė augančios industrinės visuomenės kontekste. Pavadinimas „Rerum Novarum“ pažodžiui verčiamas kaip „Apie naujus dalykus“, tačiau dažnai jis aiškinamas kaip „Apie socialinius pokyčius“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
I amžiaus Palestina – tai pasaulis, kurio visuomeninė ir teisinė struktūra buvo giliai patriarchalinė. Moterys gyveno griežtai apibrėžtame vaidmenų lauke, kur svarbiausias jų tikslas buvo šeima, vaikai ir klusnumas vyro autoritetui. Viešoji erdvė, švietimas, religija, politika – visa tai buvo laikoma vyrų domenu. Būtent šiame kontekste pasirodo Jėzus iš Nazareto, ir tai, kaip jis elgėsi … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Šventojo Rašto kanonas yra oficialiai pripažintų šventų tekstų rinkinys, laikomas Dievo įkvėptu ir autoritetingu krikščionių bei žydų tikėjime. Šis kanonas sudaro Bibliją, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai krikščionybėje, o žydų tradicijoje – Tanachas. Kanono formavimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame įvairios religinės bendruomenės, vadovaujamos Dievo Dvasios, kaip tikima, atrinko tekstus, atspindinčius tikėjimo tiesas. … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo tiesos ir Dievo valios balsų. Tačiau kartu su tikrais pranašais visuomet atsirasdavo ir tokių, kurie skelbė savo išmintį Dievo vardu, nors Dievas jų nebuvo siuntęs. Šventajame Rašte apie juos kalbama tiesiai:„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avies drabužiu, o viduje yra plėšrūs vilkai.“ (Mato 7,15) Netikri pranašai neieško Dievo … [Skaityti toliau…]
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus išgyvenimas. Kiekvienas tikintis žmogus turi savo santykį su Jėzumi Kristumi, savo supratimą apie jo vaidmenį savo gyvenime. Tai gali būti giliai asmeninė patirtis, apimanti maldą, Biblijos studijas, dalyvavimą bažnyčios gyvenime ar tiesiog tylų apmąstymą. Jėzus Kristaus paveikslas kiekvieno žmogaus širdyje gali būti skirtingas, priklausomai nuo individualaus tikėjimo kelio ir patirties. Kai kurie gali matyti Jėzų kaip savo gelbėtoją, kiti – kaip mokytoją, dar kiti – kaip draugą. Svarbiausia yra tai, kad šis santykis yra autentiškas ir padeda žmogui augti dvasine prasme. Jėzus Kristaus asmenyje slypi galinga viltis ir meilė, kuri gali apšviesti ir pakeisti gyvenimą. Todėl "Mano Jėzus" yra ne tik religinis terminas, bet ir giliai asmeninė tikėjimo išraiška.