Prieš du tūkstančius metų mažame Judėjos miestelyje gimė kūdikis, kuriam buvo lemta pakeisti pasaulio istoriją. Šis kūdikis – Jėzus iš Nazareto. Jo gyvenimo kelias nuo gimimo iki mirties yra apgaubtas ir istorinio konteksto, ir dvasinės prasmės. Kviečiame leistis į pasakojimą apie Jėzaus gyvenimą – nuo kuklios gimimo nakties iki dramatiškos paskutinės aukos. Jėzus gimė maždaug … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje frazė „O Dieve…“ dažnai vartojama kaip emocinis šūksnis, kai žmogus nustemba, išsigąsta ar susiduria su netikėta, dažniausiai nemalonia situacija. Kartais ji tariama net nesusimąstant, tarsi automatiškai, tačiau ar tikrai taip turėtume šauktis Dievo? Biblijoje dažnai randame žmonių kreipimąsi į Viešpatį kritinėse situacijose. Vienas garsiausių pavyzdžių yra iš Psalmyno: “Dieve mano, Dieve mano, kodėl … [Skaityti toliau…]
Bultmano iššūkis – tai vokiečių teologo Rudolfo Bultmano (1884–1976) pasiūlytas požiūris, reikalaujantis „demitologizuoti“ Naująjį Testamentą, t.y. atskirti jo religinę žinią nuo mitologinių formų, kad būtų suprantama šiuolaikiniu kontekstu. Bultmanas teigė, kad Biblijoje aprašyti stebuklai, demonai, dangaus karalystės vaizdiniai ar fizinis prisikėlimas yra I amžiaus mitologinės išraiškos, kurias modernus žmogus negali priimti tiesiogine prasme. Jo iššūkis … [Skaityti toliau…]
Po savo triumfo prieš mirtį, Jėzus ne iš karto „pradingsta“ iš žemės scenos, palikdamas mokinius vienus suglumusius. Priešingai, Naujasis Testamentas liudija apie intensyvų keturiasdešimties dienų laikotarpį (Apd 1, 3), per kurį Prisikėlusysis ne kartą ir įvairiomis aplinkybėmis pasirodydavo savo išrinktiesiems. Tai nebuvo migloti sapnai ar trumpalaikės vizijos – tai buvo realūs susitikimai, turėję gilią prasmę … [Skaityti toliau…]
Jėzaus mokymas, užrašytas Naujajame Testamente, atskleidžia Jo požiūrį į Senojo Testamento figūras, ypač Mozę, taip pat kitus istorinius asmenis ir patį Senąjį Testamentą, kuris Jo laikais jau buvo šventasis žydų Raštas, vadinamas Torà, Pranašais ir Raštais. Kaip žydas, gyvenęs apie 4 m. pr. Kr. – 30 m. po Kr., Jėzus buvo giliai įsišaknijęs savo tautos … [Skaityti toliau…]
Jėzus žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę galiausiai ves prie Jo mirties. Jis sąmoningai ėjo į Jeruzalę, suprasdamas, kad ten Jo laukia kančia, nukryžiavimas ir mirtis. Šią žinią Jėzus ne kartą dalijosi su savo mokiniais ir pranašavo savo būsimą auką. Įrodymai, kad Jėzus žinojo apie savo mirtį: Jėzus aiškiai žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę atneš Jam … [Skaityti toliau…]
Biblijoje pasakojima, kai Jėzus išvarė demonus iš žmonių ir leido jiems įsikūnyti į gyvulius – kiaules. Šis įvykis yra aprašytas keliose Naujojo Testamento Evangelijose: Mato 8:28-34, Morkaus 5:1-20, ir Luko 8:26-39. Dažniausiai šis pasakojimas vadinamas Gadara ar Gerasa demonų išvarymo istorija. Evangelijos pasakojimas (Morkaus 5:1-13): „Jie atplaukė į kitą ežero pusę, į gadariečių kraštą. Vos … [Skaityti toliau…]
Jėzau, tik Tu būki mano Viešpats,Jėzau, tik Tu vesk mane.Jėzau, tik Tu suprasi mano širdį,Jėzau, tik Tu atverki ją.Mano šviesa, mano viltis,Mano paguoda ir ateitis,Jėzau, esi, Tu man esi Viešpats. Giesmė „Jėzau, tik Tu“, kurios muziką ir žodžius sukūrė Jeronimas Serebrinskas, išreiškia gilų tikinčiojo atsidavimą ir pasitikėjimą Jėzumi kaip vieninteliu Viešpačiu. Joje akcentuojama, kad tik … [Skaityti toliau…]
Žodžiai „Imkite ir gerkite: tai yra mano kraujas…“ yra esminė Eucharistijos apeigų dalis per Romos katalikų bažnyčios šventąsias Mišias. Šie žodžiai yra glaudžiai susiję su Paskutine vakariene, kurią Jėzus Kristus šventė su savo mokiniais prieš savo kančią ir mirtį ant kryžiaus. Jie išreiškia gilią teologinę ir dvasinę prasmę, susijusią su Kristaus auka ir išganymu. Pasak … [Skaityti toliau…]
Žodžiai „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas…“ yra vieni svarbiausių katalikų liturgijoje, ypač per šventąsias Mišias, kai vyksta Eucharistijos apeigos. Šiuos žodžius kunigas taria per Mišias, kai konsekruoja duoną – Ostiją – ir ji tampa Kristaus kūnu. Šie žodžiai tiesiogiai atkartoja Jėzaus Kristaus ištarmę per Paskutinę vakarienę, kai jis dalijo savo mokiniams duoną, sakydamas, … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.