Lotyniškas pavadinimas „Adiutricem populi“ reiškia „Tautos pagalbininkę“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Tautos pagalbininkė“, „Pagalba tautoms“ arba „Apie Švč. Mergelės Marijos pagalbą“. Kai kur pavadinime išlaikomas lotyniškas žodis „Adiutricem“, siekiant autentiškumo, tačiau dažniausiai verčiama aprašomai. Encikliką paskelbė popiežius Leonas XIII 1895 m. rugsėjo 5 d. Dokumentas pasirodė likus vos trims dienoms iki Marijos Gimimo šventės … [Skaityti toliau…]
Enciklika Sapientiae Christianae („Krikščioniškoji išmintis“) paskelbta 1890 m. sausio 10 d. (ne 1889-08-10, kaip kartais neteisingai nurodoma) ir priklauso popiežiui Leonui XIII, kuris pontifikavo nuo 1878 iki 1903 metų. Šis dokumentas yra vienas iš reikšmingesnių jo tekstų, skirtų krikščionių pilietinio ir moralinio gyvenimo temai. Lotyniškas pavadinimas Sapientiae Christianae pažodžiui reiškia „Krikščioniškoji išmintis“. Lietuviškai enciklika dažnai … [Skaityti toliau…]
„Libertas praestantissimum“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1888 m. birželio 20 d., viena reikšmingiausių jo dokumentų apie laisvės prigimtį, ribas ir teisingą supratimą. Ši enciklika yra esminis tekstas tiems, kurie nori suprasti, kaip Bažnyčia mato žmogaus laisvę modernioje, sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Lotyniškas pavadinimas Libertas praestantissimum pažodžiui reiškia „Laisvė – brangiausia dovana“ arba „Pažangiausia … [Skaityti toliau…]
„Officio Sanctissimo“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1887 m. gruodžio 22 d., adresuota Bavarijos vyskupams, sprendžiant jautrius Bažnyčios santykių su Vokietijos valstybe klausimus. Enciklika paskelbta po ilgai trukusios Kultūrkampf (kultūrinės kovos) epochos, kai Otto von Bismarcko vadovaujama Vokietijos valdžia siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Lotyniškas pavadinimas Officio Sanctissimo pažodžiui reiškia „Švenčiausios tarnystės pareiga“ … [Skaityti toliau…]
„Immortale Dei“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1885 m. lapkričio 1 d., kurios tema – krikščioniškosios valstybės samprata, Bažnyčios ir valstybės santykis, pasaulietinės valdžios prigimtis bei Dievo vaidmuo visuomenės gyvenime. Dokumento pavadinimas Immortale Dei (lot. „Nemirtingasis Dievas“) paimtas iš pirmųjų žodžių, kaip įprasta daugeliui enciklikų. Lietuviškai šis tekstas kartais verčiamas kaip „Nemirtingasis Dievas“, … [Skaityti toliau…]
„Humanum genus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1884 m. balandžio 20 d., kurios pagrindinis tikslas buvo pasmerkti laisvąją masoneriją bei kitus panašius slaptus judėjimus, kaip prieštaraujančius krikščionybei ir visuomenės moraliniam pamatui. Lotyniškas pavadinimas Humanum genus pažodžiui reiškia „Žmonių giminė“. Lietuviškai šią encikliką galima rasti pavadinimu „Žmonijos kilmė“, „Žmonių giminė“ arba „Žmonių pasaulis“, tačiau … [Skaityti toliau…]
Quarto abeunte saeculo – popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1892 m. liepos 16 d., skirta minėti 400 metų nuo Kristupo Kolumbo kelionės ir Amerikos atradimo. Tai viena iš retesnių enciklikų, kuriame Katalikų Bažnyčia tiesiogiai atkreipė dėmesį į didelės reikšmės istorinius įvykius už Europos ribų. Lietuviškai šio dokumento pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Ketvirtojo šimtmečio pabaigoje“ arba … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių bendruomenių iki didžiųjų religijų žmonės visada ieškojo vietų, kurios būtų daugiau nei gamtos peizažai. Kalnai, upės, giraitės, akmenys ir slėniai tapo ne tik kraštovaizdžio dalimi, bet ir dvasiniais orientyrais, jungiančiais žemę su dievais, protėvių dvasiomis ar kosmine tvarka. Kai kurios vietos siejamos su svarbiais religiniais įvykiais – Dievo apsireiškimu, pranašų pamokslais ar šventųjų … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Ibrahimas (arabiškai إبراهيم – Ibrāhīm, hebrajiškai אַבְרָהָם – Avraham, lotyniškai Abraham, graikiškai Ἀβραάμ – Abraám) – vienas iškiliausių ir gerbiamiausių pranašų pasaulio religijų istorijoje, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo protėviu. Lietuviškai dažniausiai vadinamas Abraomas, bet islamo tradicijoje vartojamas vardas Ibrahimas. Ibrahimas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), maždaug XIX–XVIII a. pr. … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: Mano Jėzus?
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus išgyvenimas. Kiekvienas tikintis žmogus turi savo santykį su Jėzumi Kristumi, savo supratimą apie jo vaidmenį savo gyvenime. Tai gali būti giliai asmeninė patirtis, apimanti maldą, Biblijos studijas, dalyvavimą bažnyčios gyvenime ar tiesiog tylų apmąstymą. Jėzus Kristaus paveikslas kiekvieno žmogaus širdyje gali būti skirtingas, priklausomai nuo individualaus tikėjimo kelio ir patirties. Kai kurie gali matyti Jėzų kaip savo gelbėtoją, kiti – kaip mokytoją, dar kiti – kaip draugą. Svarbiausia yra tai, kad šis santykis yra autentiškas ir padeda žmogui augti dvasine prasme. Jėzus Kristaus asmenyje slypi galinga viltis ir meilė, kuri gali apšviesti ir pakeisti gyvenimą. Todėl "Mano Jėzus" yra ne tik religinis terminas, bet ir giliai asmeninė tikėjimo išraiška.