Ezekijas buvo žymus Judo karalius, valdęs nuo 715 iki 686 metų pr. m. e. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo reikšmingomis reformomis, skirtomis atkurtai Izraelio Dievo garbinimo praktikai ir karalystės stiprinimui. Jis buvo pasiryžęs panaikinti stabų garbinimą, kurį įvedė jo tėvas Ahazas, ir atkurti tikėjimą, grindžiamą Mojzes įstatymais. Ezekijo valdžia prasidėjo jam būnant 25 metų, ir jis … [Skaityti toliau…]
Jėzus savo mokymuose dažnai naudojo palyginimus – trumpas istorijas su dvasine pamoka, siekiant aiškiau atskleisti Dievo karalystės principus. Čia yra aprašyti penki žymiausi Jėzaus palyginimai iš Evangelijos pagal Luką: Gailestingojo samariečio, Turtingo kvailio, Didžiosios šventės, Sūnaus palaidūno ir Fariziejaus ir muitininko palyginimai. 1. Gailestingojo samariečio palyginimas (Luko 10:25–37) Šis palyginimas buvo pasakytas, kai vienas Rašto … [Skaityti toliau…]
Stebuklas, kai Jėzus prakeikė nevaisingą figmedį, yra aprašytas Mato 21:18–22 ir Morkaus 11:12–14, 20–25. Tai vienas iš nedaugelio Jėzaus stebuklų, kurie turi neigiamą poveikį – šiuo atveju, medis nudžiūvo. Tačiau šis įvykis turi gilią simbolinę ir dvasinę prasmę, pabrėžiančią tikėjimo ir dvasinio vaisingumo svarbą. Įvykio kontekstas Šis įvykis įvyko netrukus po Jėzaus triumfinio įžengimo į … [Skaityti toliau…]
Aštuntasis Dievo įsakymas „Nekalbėk netiesos prieš savo artimą“ (Išėjimo 20:16) skatina tiesos sakymą ir sąžiningumą. Šis įsakymas draudžia sąmoningai meluoti, klaidinti ar skleisti neteisingą informaciją apie kitą žmogų, nes tai žeidžia tiek asmenį, tiek visą visuomenę. Melas ir neteisybė griauna pasitikėjimą tarp žmonių, kenkia bendruomenei ir pažeidžia moralinį gyvenimo pagrindą. Biblijoje daugelyje vietų kalbama apie … [Skaityti toliau…]
Trejybės doktrina yra viena pagrindinių ir svarbiausių krikščioniškosios teologijos koncepcijų, teigianti, kad vienas Dievas egzistuoja trijose asmenyse: Tėvas, Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. Nors šie trys asmenys yra atskiri asmenys, jie nėra trys dievai, bet yra vienos dieviškosios esmės arba prigimties. Tai reiškia, kad kiekvienas iš Trejybės asmenų yra pilnai Dievas, tačiau nėra trys … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir krikščioniškos teologijos veikalų. Šis monumentalus darbas buvo parašytas reaguojant į Romos imperijos žlugimą ir jį lydėjusią politinę bei socialinę krizę. Augustinas knygą pradėjo rašyti 410 metais, po to, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą, o baigė apie 426 metus. „Dievo miestas“ … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino (lot. Aurelius Augustinus) „Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas garsiausių ir reikšmingiausių krikščionybės literatūros kūrinių. Parašytas maždaug 397–400 metais po Kristaus, šis darbas yra autobiografinė knyga, kurioje Šv. Augustinas apmąsto savo gyvenimo kelią nuo jaunystės, klaidų ir nuodėmių iki atsivertimo į krikščionybę bei gilesnio tikėjimo pažinimo. Tai ne tik asmeninė išpažintis, bet ir teologinis … [Skaityti toliau…]
Kalno pamokslas yra vienas iš svarbiausių Jėzaus mokymų rinkinių, užrašytų Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Matą (Mato 5–7 skyriai). Šiame pamoksle Jėzus moko apie moralės ir dvasinio gyvenimo principus, kurie yra krikščioniško tikėjimo pagrindas. Pamokslas pateiktas kalno viršūnėje, kur Jėzus susirinko minią ir savo mokinius, todėl jis vadinamas Kalno pamokslu. Kalno pamokslas apima kelis pagrindinius skyrius: … [Skaityti toliau…]
Dievo pagarbos ir baimės Dvasia yra viena iš septynių Šventosios Dvasios dovanų, kuri padeda tikinčiajam giliau suvokti Dievo didybę, Jo šventumą ir meilę, tuo pačiu ugdant nuolankumą bei pagarbą. Ši dovana skatina ne baimę dėl bausmių ar Dievo rūstybės, bet nuoširdų troškimą išvengti nuodėmės, nes nuodėmė žeidžia Dievo meilę. Tai yra baimė ne prarasti dangiškąsias … [Skaityti toliau…]
Nubuvva (arab. نبوّة, nubuwwah) – tai islamo doktrina apie pranašus ir jų misiją. Nubuvva yra esminė islamo tikėjimo dalis, reiškianti tikėjimą pranašais (pranašyste) kaip Dievo pasiuntiniais, kurie buvo siųsti žmonėms, kad perduotų Dievo apreiškimus ir vadovautų juos tikėjimo ir gyvenimo keliu. Musulmonai tiki, kad pranašai buvo ypatingai pasirinkti Dievo, kad skleistų Jo žinią, mokytų dorovės, … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.