Leidykla „Jona“ pristatė išskirtinę knygą vaikams „Kiekvienas vaikas turi žinoti apie Dievą“, kurią parašė žinomas autorius Kenneth Taylor. Šis leidinys, pirmą kartą išleistas JAV 1968 m. Moody Press leidykloje, dabar pasiekė ir lietuvių skaitytojus, tapdamas puikiu įvadu į krikščionišką mokymą jauniesiems skaitytojams. Kenneth Taylor knygoje siekia supažindinti vaikus su pagrindinėmis krikščioniškosios tikėjimo tiesomis, kurios padės … [Skaityti toliau…]
„Trumpas katalikų katekizmas“, kurį parengė vyskupas K. Paltarokas, yra svarbus ir išsamus šaltinis, skirtas krikščioniškam tikėjimui ir mokymui. Šis katekizmas, nors ir trumpas, apima esminius katalikų tikėjimo aspektus, suteikdamas aiškų ir suprantamą pagrindą tiek pradedantiesiems, tiek tiems, kurie nori atnaujinti savo žinias apie tikėjimą. Vyskupo Paltaroko darbas išsiskiria savo paprastumu ir aiškumu, leidžiančiu kiekvienam tikinčiajam … [Skaityti toliau…]
Vibia Perpetua (lot. Vibia Perpetua) buvo kilminga romėnė iš Kartaginos (dabartinis Tunisas). Apie 203 metus po Kristaus jai buvo apie 22 metai. Jos tėvas buvo pagonis, tačiau yra manoma, kad motina galėjo būti krikščionė. Perpetua kalėjime rašė dienoraštį – tai vienas iš ankstyviausių žinomų moters parašytų tekstų. Felicita (lot. Felicitas) buvo Perpetuos tarnaitė ir vergė. … [Skaityti toliau…]
Encikliką Redemptoris Mater paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1987 m. kovo 25 d., per Viešpaties Apreiškimo šventę. Tai buvo šeštoji jo pontifikato enciklika, skirta Švč. Mergelės Marijos vaidmeniui Kristaus slėpinyje ir Bažnyčios gyvenime apmąstyti. Enciklikos pavadinimas Redemptoris Mater reiškia „Atpirkėjo Motina“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie Švč. Mergelę Mariją Bažnyčios gyvenime“. Šis dokumentas kviečia tikinčiuosius … [Skaityti toliau…]
Encikliką Dominum et Vivificantem paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1986 m. gegužės 18 d., per Sekminių iškilmę. Tai buvo penktoji jo pontifikato enciklika ir trečioji, užbaigianti Trinitarinę trilogiją: po Redemptor Hominis (1979 m.), skirtos Kristui, ir Dives in Misericordia (1980 m.), skirtos Dievo Tėvo gailestingumui, ši enciklika skirta Šventajai Dvasiai. Enciklikos pavadinimas Dominum et Vivificantem … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Salutem Humani paskelbė popiežius Pijus XI 1930 metų balandžio 20 dieną, minėdamas 1500-ąsias šv. Augustino – vieno iškiliausių Vakarų Bažnyčios Tėvų – mirties metines. Šis dokumentas ne tik pagerbė šventąjį, bet kartu buvo savotiška teologinė deklaracija, atsakanti į XX amžiaus pradžios krizes: dvasinį relativizmą, racionalizmo įsigalėjimą ir išaugusį abejingumą Bažnyčios autoritetui. Lotyniškai pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Graikiškai Nous yra žodis, kuris reiškia „protas“, tačiau ne paprasta žmogišką racionalumą, o dieviškąją sąmonę, pirminę mąstančiąją būtybę. Tai ne mintis, o mąstymo šaltinis. Ne pažinimas, o pažinimo šviesa. Antikinėje filosofijoje „Nous“ atsirado kaip viena svarbiausių sąvokų, apibūdinančių tai, kas yra tarp Dievo ir pasaulio – tarpinė tikrovė, kuri sujungia amžinybę su laiku, dvasinį su … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kalnai yra ne tik geografinės vietos, bet ir gilūs teologiniai simboliai, atspindintys Dievo buvimą, apreiškimą ir žmogaus tikėjimo kelionę. Jie vaizduojami kaip šventos erdvės, kur žmogus susitinka su Dievu, gauna Jo įsakymus ar patiria dvasinį virsmą. Kalnų aukštis ir atokumas simbolizuoja artumą dangui, o jų tvirtumas – Dievo amžinybę, kaip matyti Ps 125, 1: … [Skaityti toliau…]
Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Ši frazė, ištarta Jėzaus paskutinės vakarienės metu, atskleidžia vieną esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų: Dievas Tėvas mums apreikštas per Sūnų. Kai mokinys Pilypas prašo Jėzaus: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir to mums pakaks“ (Jn 14, 8), Kristus atsako: „Kas matė mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9). Šiais žodžiais Jėzus pabrėžia savo asmens vienybę su Dievu Tėvu … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: dievas tevas?
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.