Enciklika „Aeterna Dei Sapientia“ („Amžinoji Dievo išmintis“) yra popiežiaus Jono XXIII dokumentas, išleistas 1961 m. lapkričio 11 d. Šia enciklika paminėta 1500 metų sukaktis nuo šventojo Leono Didžiojo, popiežiaus ir Bažnyčios mokytojo, mirties. Enciklika pabrėžia Petro sosto – Romos vyskupo – svarbą kaip Katalikų Bažnyčios vienybės centro ir prisimena šventojo Leono Didžiojo nuopelnus tikėjimui, Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Šventasis Jonas Damaskietis, dar žinomas kaip Jonas Damaskas (apie 675–749 m.), buvo vienas reikšmingiausių Bažnyčios tėvų ir viduramžių teologų. Jo indėlis į krikščioniškąją mintį, ypač apie tikėjimo doktrinas ir ikonų garbinimą, buvo itin reikšmingas. Jis laikomas vienu pirmųjų scholastinės teologijos pradininkų, kuris sistematizavo Bažnyčios mokymą ir suteikė jam tvirtą filosofinį pagrindą. Jonas gimė Damasko mieste, … [Skaityti toliau…]
Religinių apreiškimų ir tikėjimo klausimai visada buvo vieni sudėtingiausių diskusijų žmonijos istorijoje. Islamo pranašas Mahometas – asmenybė, kuri kelia daug klausimų, ypač dėl jo mokymo santykio su krikščionybe. Jei Kristus yra Dievo Sūnus, kaip teigia Evangelijos, tai ką reiškia Korano teiginiai, kad Jėzus yra tik pranašas? Ar tai leidžia vadinti Mahometą netikru pranašu, kaip perspėja … [Skaityti toliau…]
Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]
Arijonų erezija – viena žymiausių ir ilgiausiai krikščionių pasaulyje nagrinėtų doktrininių krizių, kurios centrinė tema buvo Jėzaus Kristaus prigimtis ir jo santykis su Dievu Tėvu. Šis mokymas kilo III amžiaus pabaigoje, kai Aleksandrijos kunigas Arijus pradėjo skelbti idėjas, kurios sukėlė didelę įtampą tarp ankstyvųjų Bažnyčios bendruomenių. Arijonizmas išpopuliarėjo IV amžiuje ir tapo svarbiu iššūkiu krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Vynuogynai Biblijoje užima ypatingą vietą ir simbolizuoja įvairius teologinius, moralinius bei dvasinius principus. Jie dažnai minimi tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente, ir jų reikšmė yra daugiasluoksnė – nuo materialaus turto ir klestėjimo simbolio iki gilesnių, dvasinių pamokų, susijusių su Dievo santykiu su savo tauta. Vynuogynai Senajame Testamente dažnai yra turto, klestėjimo ir Dievo palaiminimo simbolis. … [Skaityti toliau…]
Jėzaus mokymas, užrašytas Naujajame Testamente, atskleidžia Jo požiūrį į Senojo Testamento figūras, ypač Mozę, taip pat kitus istorinius asmenis ir patį Senąjį Testamentą, kuris Jo laikais jau buvo šventasis žydų Raštas, vadinamas Torà, Pranašais ir Raštais. Kaip žydas, gyvenęs apie 4 m. pr. Kr. – 30 m. po Kr., Jėzus buvo giliai įsišaknijęs savo tautos … [Skaityti toliau…]
Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]
Encikliką Grande Munus paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. rugsėjo 30 d. Tai vienas pirmųjų dokumentų, kuriame pabrėžiamas slavų tautų krikščionybės paveldas ir ypatingi šv. Kirilo ir Metodijaus nuopelnai. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaigoje daug Rytų Europos tautų gyveno imperijose (Rusijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų), o jų tautinė ir religinė tapatybė buvo iš dalies slopinama arba … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Ubi Primum“ 1740 m. gruodžio 3 d. paskelbė popiežius Benediktas XIV (tikrasis vardas Prospero Lorenzo Lambertini). 1740 m. Benediktas XIV tapo popiežiumi po sudėtingų rinkimų. Pasaulis ir Bažnyčia tuo metu susidūrė su daugeliu problemų: religiniu abejingumu, vyskupų pareigų apleidimu ir augančia pasaulietinės valdžios įtaka. Popiežius norėjo kreiptis į visus vyskupus ir priminti jų atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.