Popiežiaus Jono XXIII paskelbta enciklika Pacem in Terris yra vienas svarbiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų apie taiką, žmogaus teises ir tarptautinį bendradarbiavimą. Ji buvo paskelbta pasaulio kontekste, kuriame tvyrojo Šaltojo karo įtampa, vos keli mėnesiai po Kubos raketų krizės (1962 m.), kai pasaulis buvo priartėjęs prie branduolinio konflikto ribos. Enciklika tapo drąsiu popiežiaus raginimu įtvirtinti taiką … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Ut Unum Sint“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Kad visi būtų viena“, buvo paskelbta 1995 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas skirtas krikščionių vienybės skatinimui ir ekumeninio dialogo reikšmei. Enciklikoje pabrėžiama, kad Jėzaus Kristaus malda, užrašyta Evangelijoje pagal Joną, kur Jis meldžiasi „kad visi būtų viena“ (Jn 17, 21), yra kvietimas siekti pilnos vienybės tarp … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Fides et Ratio“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Tikėjimas ir protas“, buvo paskelbta 1998 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumente nagrinėjamas tikėjimo ir proto santykis bei jų svarba žmogaus gyvenime. Enciklikoje pabrėžiama, kad tikėjimas ir protas nėra vienas kitam prieštaraujantys, o veikiau papildo vienas kitą, sudarydami harmoniją, kuri veda į tiesos pažinimą. Enciklikoje tikėjimas apibūdinamas … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Laborem Exercens“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Dirbdamas“ arba „Atlikdamas darbą“, buvo paskelbta 1981-09-14 popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas skirtas darbo reikšmei žmogaus gyvenime ir jo santykiui su Dievu bei bendruomene. Darbas yra laikomas neatskiriama žmogaus prigimties dalimi ir esminiu jo pašaukimu. Šventajame Rašte pabrėžiama, kad žmogus buvo sukurtas „valdyti žemę“ (Pr 1, 28), o … [Skaityti toliau…]
Encikliką Dives in misericordia paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1980 m. lapkričio 30 d. Tai buvo antroji jo enciklika, paskelbta po Redemptor hominis (1979 m.). Šiame dokumente popiežius gilinosi į Dievo gailestingumo slėpinį, pabrėždamas jo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Visas oficialus pavadinimas yra: IOANNES PAULUS PP. II – DIVES IN MISERICORDIA – Adhortatio ad Episcopos, Sacerdotes, … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]
„Evangelium Vitae“ (liet. „Gyvenimo Evangelija“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1995 m. kovo 25 d. Dokumentas skirtas žmogaus gyvybės šventumui ir apsaugai nuo įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė. Enciklika yra Bažnyčios mokymo apie gyvybės neliečiamumą ir jos apsaugą pagrindas, atskleidžiantis moralinius, dvasinius ir teologinius šio klausimo aspektus. Enciklika pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Nostis et Nobiscum“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m. gruodžio 8 d. Tai vienas pirmųjų reikšmingų Pijaus IX dokumentų po 1848–1849 m. revoliucijų bangos, kuri palietė didžiąją dalį Europos, įskaitant ir popiežiaus valstybę. Pats Pijus IX tuo metu buvo priverstas laikinai palikti Romą dėl politinių sukilimų ir Respublikos paskelbimo mieste, o grįžęs susidūrė su … [Skaityti toliau…]
„Centesimus Annus“ – šimtoji sukaktis – tai socialinės doktrinos enciklika, kurią 1991 metais paskelbė popiežius Jonas Paulius II, minėdamas šimtą metų nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ („Naujieji dalykai“) paskelbimo. Šiame dokumente analizuojami modernios visuomenės iššūkiai, pabrėžiant žmogaus orumo, ekonominės laisvės bei solidarumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Enciklika susitelkia į darbo ir kapitalo santykį, aiškindama … [Skaityti toliau…]
Rondos Birne knyga „The Secret – Paslaptis“ dažnai yra pristatoma kaip įkvepianti priemonė keisti gyvenimą. Joje dėmesys sutelkiamas į „traukos dėsnį“, kuris skatina tikėti, jog mintys, ketinimai ir jausmai turi tiesioginę įtaką tam, kas vyksta žmogaus gyvenime. Nors kai kurie randa įkvėpimą šiuose principuose, iš religinės perspektyvos knyga kelia nemažai klausimų, ypač dėl žmogaus pozicijos, … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.