Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]
Ar gali du visiškai priešingi dalykai būti tuo pačiu?Pasirodo – ne tik gali. Visa visata ant to pastatyta. Šį principą filosofai vadina coincidentia oppositorum – priešybių sutapimu. Ką reiškia „priešybių sutapimas“? Coincidentia oppositorum – lotyniškas terminas, reiškiantis priešybių sutapimą, priešybių su(si)ėjimą viename taške.Tai idėja, kad priešingi reiškiniai gali: Kas pirmas apie tai pagalvojo? Nors šią … [Skaityti toliau…]
Japonų šintoistiniai kami yra unikali dvasinių būtybių samprata, kurios gerokai skiriasi nuo tradicinių Vakarų dievų sąvokos. Tai nėra visagaliai tobuli dievai, o galingos dvasios, egzistuojančios įvairiose formose – nuo didžiųjų gamtos reiškinių iki nedidelių vietinių objektų. Kami gali būti saulė, mėnulis, griaustinis, bet taip pat ir senas medis, akmuo ar net įžymus istorinis veikėjas, kuris … [Skaityti toliau…]
Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos … [Skaityti toliau…]
Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]
Manaso malda (lot. Oratio Manasse) – tai jaudinantis ir trumpas atgailos tekstas, slypintis deuterokanoniniuose arba apokrifiniuose Šventojo Rašto tekstuose. Ši malda priskiriama Judėjos karaliui Manasui, kurio vardas dažnai minimas kaip vieno iš labiausiai ydingų Izraelio valdovų simbolis. Vis dėlto jo istorija – tai ne tik nuopuolio, bet ir stebinančio dvasinio atsinaujinimo liudijimas, atskleidžiantis žmogaus gebėjimą … [Skaityti toliau…]
Nag Hamadžio kodeksai – tai nepaprastai svarbus ankstyvosios krikščionybės ir gnostinių judėjimų paveldo rinkinys, atrastas 1945 m. Egipto aukštutinėje dalyje, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės. Šie kodeksai (knygos formos rankraščiai) parašyti koptų kalba ir datuojami IV amžiumi po Kr. Jų turinys gerokai prasiplečia už tradicinio krikščioniško kanono ribų, pateikdamas kitokias Jėzaus mokymo, pasaulio sukūrimo ir išganymo … [Skaityti toliau…]
Anafora yra centrinė Dieviškosios liturgijos malda, per kurią duona ir vynas yra paaukojami Dievui ir perkeičiami į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriais dalijamasi per Šventąją Komuniją. Bizantijos apeigose dažniausiai naudojamos dvi anaforos formos – viena iš jų yra Šventojo Bazilijaus Didžiojo anafora. Ši anafora ilgą laiką buvo pagrindinė sekmadieninė Dieviškoji liturgija Konstantinopolyje, … [Skaityti toliau…]
Keltų mitologija buvo glaudžiai susijusi su gamta, karo narsa ir pomirtiniu gyvenimu. Šie dievai atsirado geležies amžiuje (apie 800–400 m. pr. Kr.), o jų kultas klestėjo iki romėnų užkariavimų. Skirtingai nei graikų ar romėnų dievai, keltų dievybės dažnai buvo susietos su konkrečiomis vietovėmis – upėmis, miškais ar kalnais – ir buvo garbinamos lokaliai, neturėdamos vieningo … [Skaityti toliau…]
Popiežius Grigalius XIII (lot. Gregorius XIII, it. Gregorio XIII), gimęs kaip Ugo Boncompagni, buvo XVI a. Katalikų Bažnyčios vadovas, labiausiai žinomas dėl Grigaliaus kalendoriaus reformos, kuri iki šiol naudojama visame pasaulyje. Jo pontifikatas (1572–1585) vyko sudėtingu Tridento susirinkimo reformų ir kontrreformacijos laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė atsinaujinti ir atsakyti į protestantizmo iššūkius. Grigalius XIII buvo ne … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.