Šventasis Benediktas iš Nursijos – vienas iš tų šventųjų, kurie nesiekė šlovės, bet paliko pasauliui šaknį, iš kurios išaugo vakarietiško vienuolyno medis. Jis gimė apie 480 m. Italijoje, laikais, kai Romos imperija griuvo, o Europa grimzdo į politinį ir dvasinį chaosą. Benediktas pasirinko kitokį kelią – ne kovoti, bet kurti erdves, kur žmogus galėtų melstis, … [Skaityti toliau…]
Kas jei žmonija yra ne Dievo mylimi vaikai, o Jo eksperimentas – kosminis bandymas, kurį Jis pradėjo, bet galbūt jau pamiršo, palikdamas mus vienatvėje? Ši idėja, jungianti kosmologinę vienatvę ir religiją kaip apleisto bandymo likutį, kelia klausimą: ar mūsų maldos, šventovės ir tikėjimai yra tik išblukę pėdsakai Dievo, kuris nebežiūri? Kosmologinės vienatvės teorija (angl. Cosmological … [Skaityti toliau…]
Pneumatomachai (gr. pneumatomachoi, pažodžiui „Dvasios priešai“) buvo IV a. krikščionių grupė, kuri neigė Šventosios Dvasios dieviškumą, taip keldama grėsmę besiformuojančiai Trejybės doktrinai. Jų mokymas atsirado kaip arijonizmo atšaka po Nicos susirinkimo (325 m.) ir tapo vienu iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė Bažnyčia prieš Konstantinopolio susirinkimą (381 m.). Pneumatomachai dar vadinami „makedoniečiais“, nes jų idėjas … [Skaityti toliau…]
„Casti Connubii“ – „Apie skaistų santuokinį gyvenimą“ arba dažniau tiesiog „Apie krikščionišką santuoką“. Tai enciklika – oficialus popiežiaus laiškas, skirtas visai Katalikų Bažnyčiai. Enciklikos dažniausiai skelbia Bažnyčios mokymą svarbiais teologiniais, moraliniais ar socialiniais klausimais. Popiežius Pijus XI, paskelbta 1930 m. gruodžio 31 d. Enciklika Casti Connubii buvo parengta kaip Bažnyčios atsakas į: Pagrindinės enciklikos temos: … [Skaityti toliau…]
Kai žiūri „Gyvybės medis“ (angl. The Tree of Life, 2011), atrodo, kad ne žiūri filmą, o stovi tarp amžinybės ir vaikystės. Režisierius Terrence Malick nesiekia papasakoti istorijos – jis kviečia į kelionę, kur Dievas ne kartą paminėtas, bet niekada neištartas tiesiai. Ir vis dėlto Jis jaučiamas kiekvienoje šviesos dėmėje, kiekviename vėjo gūsyje ant berniuko veido, … [Skaityti toliau…]
„Egzorcistas“ (angl. The Exorcist, 1973) – tai ne šiaip siaubo klasika – tai tikėjimo šauksmas tamsos vidury. Režisieriaus Williamo Friedkino The Exorcist vis dar laikomas vienu emociškai galingiausių filmų apie religiją, ne todėl, kad gąsdina, o todėl, kad skaudina. Tai filmas, kuriame ne tiek demonas šokiruoja, kiek kunigo abejonės, motinos neviltis ir tylus Dievo buvimas … [Skaityti toliau…]
Skaitydamas Bibliją, žmogus dažnai susiduria su įspūdingais pasakojimais apie maldas, stebuklus ir Dievo apreiškimus. Mozė kalba su Dievu Sinajaus kalne, Dovydas rašo psalmes, apaštalai skelbia Evangeliją – visas tekstas persmelktas dvasinio polėkio. Tačiau kur kasdienybė? Kur aprašymai, kaip šie žmonės arė laukus, kepė duoną ar augino vaikus? Atrodo, tarsi Biblijos personažai gyventų tik malda, o … [Skaityti toliau…]
„Evangelii Nuntiandi“ („Apie Evangelijos skelbimą“ arba pažodžiui – „Evangelijos skelbtinumas“.) – tai apaštališkasis paraginimas, paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI 1975 m. gruodžio 8 d. Tai nėra enciklika, bet turi beveik tą patį autoritetą ir svorį. Dokumentas buvo paskelbtas baigiantis Šventųjų metų minėjimui ir tapo tarsi visos Vatikano II Susirinkimo dvasios apibendrinimu – kvietimu gyvai ir drąsiai … [Skaityti toliau…]
Mezoamerikos dievų pasaulis – tai kosminės galios ir žemiškų pragaiščių susikertantis audeklas, kur kasdieninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su dieviškąja tvarka. Šios religijos šaknys siekia olmekų laikus (apie 1200 m. pr. Kr.), o klestėjo actekų (XIV–XVI a.) ir majų (III–IX a.) civilizacijų laikotarpiu. Skirtingai nei Europoje, čia dievai buvo ne tik garbinami, bet ir „maitinami“ … [Skaityti toliau…]
Autorius: Tomas Raitas (THOMAS WRIGHT). 1865 m. parašytas veikalas, kurio pilnas pavadinimas anglų kalba yra „The Worship of the Generative Powers: During the Middle Ages of Western Europe“, o lietuviškai galima versti įvairiai:„Generatyvinių galių garbinimas Vakarų Europos viduramžiais, Vaisingumo galių kultas Vakarų Europos viduramžiais, Gyvybės kūrimo galių kultas viduramžių Vakarų Europoje, Kūrybinių galių garbinimas Vakarų … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.