Kas slypi po paslaptingu sakiniu iš Psalmyno: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš Tave pagimdžiau“ (Ps 2,7) Tai viena keisčiausių ir kartu giliausių eilučių Senajame Testamente. Skamba tarsi metafora, bet kartu labai asmeniškai: Dievas Tėvas tarsi kalba tiesiogiai kažkam, vadindamas Jį savo Sūnumi ir pareikšdamas: „šiandien aš Tave pagimdžiau“. Kyla klausimas – kaip tai suprasti? … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pijus iš Pietrelčinos – ne šiaip šventas žmogus, o tarsi vaikščiojantis kontrastas: švelnus, bet nešantis skausmą, kuklus, bet regintis širdis, nepaklusnus institucijoms, bet paklusnus Dievui. Būtent tai pabandė perteikti du skirtingi filmai: vienas šviesus ir pasakojantis gyvenimo eigą (2000 m., rež. Carlo Carlei), kitas – tamsesnis, gilesnis ir labiau psichologinis (2022 m., rež. Abel … [Skaityti toliau…]
Absoliuti, beribė meilė teologiniu požiūriu suvokiama kaip aukščiausia dvasinė ir moralinė tikrovė, apimanti begalinę atjautą, rūpestį bei visišką atsidavimą. Įvairiose religinėse tradicijose ji laikoma dieviškosios prigimties esme, o krikščionybėje ypač dažnai tapatinama su graikiškuoju „agapės“ terminu, reiškiančiu besąlygišką, nesavanaudišką bei nelygstamą meilę. „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8) – vienas iš kertinių Naujajame Testamente … [Skaityti toliau…]
Lietuvių tautos išmintis kupina posakių, kurie ne tik atskleidžia gilius gyvenimo principus, bet ir moko pasitikėti Dievo globa bei rūpesčiu. Vienas iš jų – „Dievas davė dantis, duos ir duonos“. Šis posakis labai gražiai ir taikliai atskleidžia tikėjimo esmę: jei Dievas suteikė gyvenimą, Jis suteiks ir priemones jam palaikyti. Šis priežodis remiasi paprastu tikėjimu Dievo … [Skaityti toliau…]
Kai Marija susižadėjo su Juozapu, ji buvo paprasta Nazareto mergina. Evangelija pagal Luką pasakoja, kad angelas Gabrielius jai apsireiškė ir tarė:„Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!“ (Luko 1,28) Marija nustebo ir klausė, kaip galėtų susilaukti vaiko, jei dar nebuvo su vyru:„Kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro?“ (Luko 1,34) Angelas atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, … [Skaityti toliau…]
Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]
„Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jis negalėtų išgelbėti nė vienos sielos“. Krikščioniškojo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Jėzus Kristus nėra tik žmogus ar pranašas, bet pats įsikūnijęs Dievas, atėjęs į pasaulį atpirkti žmoniją. Šis įsitikinimas grindžiamas Šventojo Rašto liudijimais, kurie rodo, kad Jėzus ne tik skelbė Dievo žodį, bet ir veikė su dieviška galia, turėjo valdžią … [Skaityti toliau…]
Dievas kaip Metafora: Tėvo, Karaliaus ir Ganytojo Simboliai Evangelijoje pagal Joną Dievo ir Jėzaus aprašymai Evangelijoje pagal Joną pateikia ne tik religinius apreiškimus, bet ir gilias metaforines sąsajas, kurios įgalina suprasti dvasinę realybę remiantis pažįstama kasdienybe. Tyrinėtojai pastebi, kad ši evangelija ypač dažnai pasitelkia metaforas, kurias galima grupuoti į šeimos, galios santykių, žemdirbystės bei fizinės … [Skaityti toliau…]
Dievas Priapas (gr. Πρίαπος, lot. Priapus) yra įdomus ir išskirtinis senovės graikų ir romėnų mitologijos dievybės atvejis. Jis buvo vaisingumo dievas, ypač siejamas su vyriška potencija, sodininkyste ir žemės ūkio gausa. Priapas dažniausiai vaizduojamas kaip vyras su neproporcingai dideliu erektuotu lytiniu organu, simbolizuojančiu jo ryškų ryšį su vaisingumu ir seksualine galia. Priapas buvo laikomas vaisingumo … [Skaityti toliau…]
Jėzaus žodžiai „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jono 10:30) yra viena iš esminių krikščioniškosios teologijos frazių, atspindinčių Jėzaus dieviškumą ir vienybę su Dievu Tėvu. Ši frazė turi gilų teologinį, dvasinį ir filosofinį kontekstą, pabrėžiant Jėzaus tapatumą su Dievu ir Jo vaidmenį kaip Dievo Sūnaus. KontekstasŠie žodžiai buvo pasakyti, kai Jėzus kalbėjo su žydų religiniais lyderiais … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.