Pavadinimas Tametsi futura prospicientibus pažodžiui reiškia „Nors ir žvelgiant į ateitį“. Lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip „Apie Jėzaus Kristaus Karališkumą“, „Kristaus viešpatavimą visuomenei“, arba tiesiog „Apie Kristų kaip karalių“. Kai kur dokumentas vadinamas „Enciklika apie Kristaus viešpatavimą žmonėms ir tautoms“. Enciklika paskelbta 1900 m. lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną. Autorius – popiežius Leonas XIII, … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Divinum illud munus“ reiškia „Dieviškoji dovana“ arba „Tas dieviškas uždavinys“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie Šventąją Dvasią“ arba „Apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje“. Tai pirmoji enciklika Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirta išskirtinai Šventajai Dvasiai. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1897 m. gegužės 9 d., per Sekminių sekmadienį. Dokumentas buvo skirtas pasirengimui Sekminėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
Encikliką Inter graves paskelbė popiežius Leonas XIII 1894 m. gegužės 1 d. Tai vienas iš daugelio jo socialinio ir politinio jautrumo dokumentų, šįkart skirtas Vokietijos katalikams. Jame analizuojama padėtis po vadinamojo Kulturkampf – laikotarpio, kai Vokietijos imperijos valdžia, ypač kancleris Bismarkas, siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Enciklikos pavadinimas Inter graves lotyniškai reiškia „Tarp sunkių [dalykų]“ … [Skaityti toliau…]
Encikliką Laetitiae sanctae paskelbė popiežius Leonas XIII 1893 m. rugsėjo 8 d., per Nekaltojo Prasidėjimo šventę. Ši enciklika – viena iš vienuolikos, skirtų Rožinio maldai, dėl kurių Leonas XIII pelnė „Rožinio popiežiaus“ vardą. Enciklikos pavadinimas Laetitiae sanctae išvertus reiškia „Šventoji džiaugsmo“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Šventojo džiaugsmo enciklika“ arba „Apie Rožinio maldos svarbą“. XIX a. … [Skaityti toliau…]
Enciklika Sapientiae Christianae („Krikščioniškoji išmintis“) paskelbta 1890 m. sausio 10 d. (ne 1889-08-10, kaip kartais neteisingai nurodoma) ir priklauso popiežiui Leonui XIII, kuris pontifikavo nuo 1878 iki 1903 metų. Šis dokumentas yra vienas iš reikšmingesnių jo tekstų, skirtų krikščionių pilietinio ir moralinio gyvenimo temai. Lotyniškas pavadinimas Sapientiae Christianae pažodžiui reiškia „Krikščioniškoji išmintis“. Lietuviškai enciklika dažnai … [Skaityti toliau…]
„Officio Sanctissimo“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1887 m. gruodžio 22 d., adresuota Bavarijos vyskupams, sprendžiant jautrius Bažnyčios santykių su Vokietijos valstybe klausimus. Enciklika paskelbta po ilgai trukusios Kultūrkampf (kultūrinės kovos) epochos, kai Otto von Bismarcko vadovaujama Vokietijos valdžia siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Lotyniškas pavadinimas Officio Sanctissimo pažodžiui reiškia „Švenčiausios tarnystės pareiga“ … [Skaityti toliau…]
„Immortale Dei“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1885 m. lapkričio 1 d., kurios tema – krikščioniškosios valstybės samprata, Bažnyčios ir valstybės santykis, pasaulietinės valdžios prigimtis bei Dievo vaidmuo visuomenės gyvenime. Dokumento pavadinimas Immortale Dei (lot. „Nemirtingasis Dievas“) paimtas iš pirmųjų žodžių, kaip įprasta daugeliui enciklikų. Lietuviškai šis tekstas kartais verčiamas kaip „Nemirtingasis Dievas“, … [Skaityti toliau…]
„Humanum genus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1884 m. balandžio 20 d., kurios pagrindinis tikslas buvo pasmerkti laisvąją masoneriją bei kitus panašius slaptus judėjimus, kaip prieštaraujančius krikščionybei ir visuomenės moraliniam pamatui. Lotyniškas pavadinimas Humanum genus pažodžiui reiškia „Žmonių giminė“. Lietuviškai šią encikliką galima rasti pavadinimu „Žmonijos kilmė“, „Žmonių giminė“ arba „Žmonių pasaulis“, tačiau … [Skaityti toliau…]
Šią encikliką parašė popiežius Leonas XIII, pontifikavęs 1878–1903 metais. Tai buvo pirmasis oficialus dokumentas, kuriuo popiežius visai Katalikų Bažnyčiai paskelbė Rožinio mėnesį ir pakvietė visus tikinčiuosius ypatingai melstis rožinį, ypač spalio mėnesį. Lietuviškai šios enciklikos pavadinimas dažniausiai verčiamas „Aukščiausios apaštališkos tarnystės pareiga“, kartais trumpinama kaip „Apie Rožinio maldą“ ar „Apie šventąjį Rožinį“. Enciklikos pavadinimas kilęs … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.