XVIII amžiaus pabaigoje, pačiame Švietimo epochos įkarštyje, kai protas ir mokslas metė iššūkį seniems prietarams, dienos šviesą išvydo vienas kontroversiškiausių to meto veikalų. 1786 metais buvo išleistas kūrinys, kurio pilnas pavadinimas – „A Discourse on the Worship of Priapus, and its Connexion with the Mystic Theology of the Ancients“, lietuviškai verčiamas kaip „Traktatas apie Priapo … [Skaityti toliau…]
Autorius: Paschal Beverly Randolph (Paskalis Beverlis Randolfas). 1874 m. traktatas Eulis! The History of Love: Its Wondrous Magic, Chemistry, Rules, Laws, Moods and Rationale; Being the Third Revelation of Soul and Sex (liet. Eulis! Meilės istorija: jos nuostabioji magija, chemija, taisyklės, dėsniai, nuotaikos ir pagrindimas; esanti trečioji sielos ir sekso apreiškimo knyga) yra vienas žymiausių … [Skaityti toliau…]
Viljamas Tomas Stedas, dar žinomas kaip W. T. Stead, buvo XIX a. britų žurnalistikos ikona, socialinių reformų šauklys ir žmogus, kurio gyvenimą persmelkė gilūs krikščioniški įsitikinimai. Gimęs 1849 m. Anglijoje, pastoriaus šeimoje, Stedas užaugo apsuptas evangeliškojo kongregacionalizmo, kuris formavo jo požiūrį į teisingumą ir pareigą. Būdamas „Pall Mall Gazette“ redaktoriumi, jis išgarsėjo kaip „naujosios žurnalistikos“ … [Skaityti toliau…]
Pateiktas kūrinys yra vienas iš svarbiausių romėnų stoikų filosofijos tekstų, žinomas kaip „Apie Apvaizdą“. Jį parašė vienas žymiausių Romos mąstytojų, kurio originalus vardas yra Lucius Annaeus Seneca, lietuviškai vadinamas Seneka Jaunesnysis, o angliškai – Seneca the Younger. Šis veikalas yra pirmoji knyga iš didesnio jo darbų rinkinio, pavadinto „Dialogai“ (Dialogi). Kūrinio pavadinimai yra šie: originalo … [Skaityti toliau…]
Šį kūrinį parašė Bernardas Klervietis (lot. Bernardus Claraevallensis, angl. Bernard of Clairvaux), tai traktatas „Apie meilę Dievui“ (lot. De Diligendo Deo). Traktate Bernaras Klervietis nagrinėja, kodėl ir kaip žmogus turi mylėti Dievą. Jis išskiria keturis meilės laipsnius: Bernaras pabrėžia, kad meilė Dievui turi būti be sąlygų ir be ribų, nes Dievas yra begalinis. Jis taip … [Skaityti toliau…]
ETYMOLOGIARVM SIVE ORIGINVM LIBRI XX yra enciklopedinis veikalas, kurį parašė Sevilijos Izidorius (apie 560–636 m.). Parašytas lotynų kalba, šis kūrinys žinomas kaip The Etymologies anglų kalba ir Etimologijų arba kilmės dvidešimt knygų, etimologijos lietuvių kalba. Tai reikšmingas ankstyvųjų viduramžių tekstas, skirtas išsaugoti antikos žinias. Veikalas suskirstytas į 20 knygų, apimančių įvairias sritis. Knygos Liber I: … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – VII a. istorinis veikalas, kurį parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų, teologų ir enciklopedistų. Jame aprašoma gotų, vandalų ir svevų genčių istorija nuo jų migracijų iki įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje. Pavadinimai ir vertimai: Turinio santrauka Autorius ir kontekstas Istorinė reikšmė Svarbiausi citatos Kiti faktai Izidoriaus veikalas – tai gotų … [Skaityti toliau…]
Decretum Gelasianum (Gelasian Decree) – tai VI a. pradžioje (tiksliau ~495–496 m.) susiformavęs krikščioniškas dokumentas, priskiriamas popiežiui Gelasijui I (492–496 m.), nors dalis mokslininkų mano, kad jis galėjo būti sudarytas kiek vėliau. Jame apibrėžiama, kurie raštai priimami kaip kanoniniai (autoritetingi) katalikų bažnyčioje, o kurie laikomi apokrifais ar erezijomis. Turinio santrauka: Istorinė reikšmė Tekstas išsaugotas viduramžių … [Skaityti toliau…]
Šie himnai – tai krikščioniškos liturginės poezijos šedevrai, sukurti laikotarpiu nuo ankstyvosios krikščionybės (IV a.) iki baroko epochos (XVIII a.). Jie buvo giedami bažnyčiose per svarbiausias liturgines šventes – ypač Advento, Kalėdų, Gavėnios, Velykų ir Sekminių laikotarpiu. Šiuos tekstus kūrė įvairūs autoriai: ankstyvieji Bažnyčios poetai ir vyskupai (pvz., Prudentijus, Theodulfas iš Orleano), vienuoliai teologai (kaip … [Skaityti toliau…]
Apaštalų tikėjimo simbolis, vadinamas tiesiog „Kredu“, yra vienas seniausių krikščionių tikėjimo išpažinimų, siekiamas II–IV a. Nors legenda teigia, kad jį sudarė patys dvylika apaštalų, kiekvienas pridėdamas po teiginį, mokslininkai mano, kad simbolis išsivystė Romos krikščionių bendruomenėje kaip krikšto apeigų dalis. Jo trumpumas ir aiškumas padarė jį idealiu įrankiu naujai pakrikštytiems katechumenams, mokantiems pagrindinių tikėjimo tiesų. … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.