Lietuvių kalboje posakis „Velnias žino“ vartojamas tada, kai žmogus nežino atsakymo arba nėra tikras dėl situacijos. Tai gali reikšti ne tik nežinomybę, bet ir tam tikrą nusivylimą, nesidomėjimą ar net abejingumą. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis dvasine prasme? Biblijoje velnias nėra suvokiamas kaip išminties šaltinis – priešingai, jis yra … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – ypač, jei augai tikėjimo aplinkoje, kur buvo sakoma: „Dievas myli visus.“ Bet kai pradedi giliau mąstyti, kyla papildomų klausimų: o kaip su tais, kurie darė bloga? O tie, kurie netikėjo? Kurie gyveno abejingai, egoistiškai, žalojo kitus? Ar ir jiems? Ar rojus yra durys visiems, ar visgi … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas toks senas kaip pats žmogus. Ir toks asmeniškas, kad nei viena teorija, nei vienas teologinis traktatas negali jo iki galo užpildyti. Nes kai apie tai mąstai ne teoriškai, o stovėdamas prie artimo žmogaus karsto, ar gulėdamas ligoninėje, kur viskas gali baigtis, žodžiai įgyja kitą svorį. Religijos kalba apie amžinybę. Krikščionybėje – tai gyvenimas … [Skaityti toliau…]
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen. Malda „Garbinimas Švenčiausiajai Trejybei“, arba „Garbingiausioji Trejybė“ (lot. Gloria Patri), yra trumpa, bet reikšminga malda, skirta išreikšti garbę ir šlovę Dievui Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai – Švenčiausiajai Trejybei. Ji yra dažnai naudojama tiek katalikų, tiek … [Skaityti toliau…]
Urantijos knyga yra unikalus apreiškimų rinkinys, kuriame aprašoma visatos kilmė, Dievybės sąvokos ir Jėzaus Kristaus gyvenimo istorija. Knyga suskirstyta į keturias pagrindines dalis, kuriose pateikiama išsami informacija apie centrinę visatą, vietinę visatą, Urantijos (mūsų planetos) istoriją ir Jėzaus gyvenimą bei mokymus. Ši knyga yra plačiai skaitoma ne tik dėl religinės ar dvasinės informacijos, bet ir … [Skaityti toliau…]
Vienas įdomiausių ir intelektualiai provokuojančių senovės graikų rašytojo Plutarcho (angl. Plutarch) veikalų yra dialogas „Apie orakulų nutilimą (dar verčiama Apie orakulų išnykimą, Apie orakulų nuosmukį)“ (gr. Περὶ τῶν Ἐκλελοιπότων Χρηστηρίων, lot. De Defectu Oraculorum, angl. On the Obsolescence of Oracles). Šis kūrinys yra dalis didesnio jo esė ir dialogų rinkinio, žinomo kaip „Moralija“ (Moralia). Jame … [Skaityti toliau…]
Viena kertinių Elžbietos epochos dramų, neabejotinai palikusi gilų pėdsaką Vakarų literatūroje, yra „The Tragical History of the Life and Death of Doctor Faustus“, lietuviškai žinoma kaip „Tragiška daktaro Fausto istorija“ arba tiesiog „Daktaras Faustas“. Šis anglų Renesanso perlu laikomas kūrinys nepraranda savo galios ir šiandien, nes paliečia amžinąsias temas: nagrinėja beribio žinių troškimo ir galios … [Skaityti toliau…]
Sabazijas, kurio originalus graikiškas vardas yra Σαβάζιος, o labiau paplitusi lotynizuota ir angliška versija – Sabazius, yra viena įdomiausių ir sudėtingiausių dievybių, patekusių į graikų-romėnų pasaulį iš Anatolijos. Nors jis dažniausiai yra tapatinamas su graikų dievu Dionisu, Sabazijas buvo savarankiška ir galinga frygų bei trakų dievybė, kurios kultas, pasižymėjęs ekstatiniu garbinimu ir specifine simbolika, ypač … [Skaityti toliau…]
Lokis, kurio vardas senojoje skandinavų ir modernioje anglų kalboje rašomas vienodai – Loki, yra viena iš labiausiai atpažįstamų, sudėtingiausių ir prieštaringiausių skandinavų mitologijos figūrų. Priskirti jam „teutonų velnio“ etiketę yra populiarus, tačiau iš esmės klaidingas supaprastinimas, atsiradęs dėl vėlesnių, krikščioniškų idėjų įtakos. Skirtingai nuo krikščioniškojo velnio, kuris yra absoliutus blogio įsikūnijimas, Lokis yra kur kas … [Skaityti toliau…]
Dagonas yra viena reikšmingiausių ir kartu viena dažniausiai klaidingai suprantamų senovės Artimųjų Rytų dievybių. Populiariojoje kultūroje jis dažnai vaizduojamas kaip žuvies dievas ar jūros pabaisa, tačiau šis įvaizdis yra vėlesnės interpretacijos, o ne istorinės tiesos rezultatas. Iš tiesų, Dagonas buvo galinga ir plačiai garbinta agrarinė dievybė, kurios kultas gyvavo tūkstančius metų, kol galiausiai jis tapo … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas – tai svarbiausias krikščionybės Trejybės asmuo, kartu su Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Dievu Šventąja Dvasia. Krikščionybėje Dievas Tėvas vaizduojamas kaip visagalis, viską žinantis ir visur esantis Dievas, pasaulio kūrėjas ir visų žmonių tėvas. Jis yra meilės, gailestingumo ir teisingumo šaltinis. Savo meilę Dievas Tėvas parodė siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų į pasaulį išgelbėti žmoniją nuo nuodėmės. Tikėjimas Dievu Tėvu yra pagrindinis krikščioniškos tikėjimo pagrindas. Skirtingos krikščioniškos konfesijos gali turėti šiek tiek skirtingus Dievo Tėvo apibrėžimus, tačiau pagrindinė idėja apie visagalingą ir mylintį Dievą išlieka. Dievo Tėvo samprata yra svarbi ne tik krikščionybėje, bet ir kitose religijose, nors ir gali būti apibūdinama skirtingais terminais ir vaizdiniais. Supratimas apie Dievą Tėvą yra labai asmeniškas ir dažnai formuojasi per maldą, studijas ir gyvenimišką patirtį.