Šv. Augustino (lot. Aurelius Augustinus) „Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas garsiausių ir reikšmingiausių krikščionybės literatūros kūrinių. Parašytas maždaug 397–400 metais po Kristaus, šis darbas yra autobiografinė knyga, kurioje Šv. Augustinas apmąsto savo gyvenimo kelią nuo jaunystės, klaidų ir nuodėmių iki atsivertimo į krikščionybę bei gilesnio tikėjimo pažinimo. Tai ne tik asmeninė išpažintis, bet ir teologinis … [Skaityti toliau…]
„Pagrindinės katalikų maldos“ yra išsamus maldų rinkinys, skirtas tiems, kurie nori gilinti savo dvasinį gyvenimą ir stiprinti ryšį su Dievu. Knygoje pateikiamos pagrindinės maldos, tokios kaip „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“, kurios yra esminės katalikų tikėjimo dalys. Kiekviena malda pristatoma su aiškiu aprašymu, pabrėžiančiu jos reikšmę, kontekstą ir vietą katalikų liturgijoje. Šis rinkinys … [Skaityti toliau…]
“Visagali Dieve, ačiū Tau už šią dieną. Atsiprašau už visas nuodėmes, kurias padariau per šią dieną. Padėk man būti geresniam (-ai) rytoj. Saugok mane ir mano šeimą šią naktį. Tebūna Tavo angelas su manimi, kad galėčiau ramiai ilsėtis. Amen.“ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Kita malda tinkama vakarui: “Viešpatie, į Tavo … [Skaityti toliau…]
Šie himnai – tai krikščioniškos liturginės poezijos šedevrai, sukurti laikotarpiu nuo ankstyvosios krikščionybės (IV a.) iki baroko epochos (XVIII a.). Jie buvo giedami bažnyčiose per svarbiausias liturgines šventes – ypač Advento, Kalėdų, Gavėnios, Velykų ir Sekminių laikotarpiu. Šiuos tekstus kūrė įvairūs autoriai: ankstyvieji Bažnyčios poetai ir vyskupai (pvz., Prudentijus, Theodulfas iš Orleano), vienuoliai teologai (kaip … [Skaityti toliau…]
Enocho kalba (angl. Enochian language) – tai XVI a. pabaigoje britų okultistų John Dee ir Edward Kelley aprašyta „angelų kalba“, kurią jiems tariamai perdavė angelai per dvasinius seansus. Nors ši kalba neturi ryšio su biblinio Enocho laikais naudota kalba, jos pavadinimas kilo iš įsitikinimo, kad tai – ta pati kalba, kuria angelai kalbėjo su Enochu … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Pseudomatą (Netikro Mato evangelija) (lot. Evangelium Pseudo-Matthaei) – tai vienas iš krikščioniškų apokrifinių tekstų, parašytas apie VI–VII amžiuje, greičiausiai lotyniškai, ir klaidingai priskirtas apaštalui Matui. Tekstas yra nekanoninis – jo nėra Biblijoje, tačiau jis turėjo reikšmingą poveikį viduramžių krikščioniškajai ikonografijai ir liaudies pamaldumui. Nors pats tekstas teigia, kad jį parašė apaštalas Matas, istorikai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]
Encikliką Redemptoris Mater paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1987 m. kovo 25 d., per Viešpaties Apreiškimo šventę. Tai buvo šeštoji jo pontifikato enciklika, skirta Švč. Mergelės Marijos vaidmeniui Kristaus slėpinyje ir Bažnyčios gyvenime apmąstyti. Enciklikos pavadinimas Redemptoris Mater reiškia „Atpirkėjo Motina“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie Švč. Mergelę Mariją Bažnyčios gyvenime“. Šis dokumentas kviečia tikinčiuosius … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Petri Cathedram paskelbė popiežius Jonas XXIII 1959 m. birželio 29 d., minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę. Tai buvo pirmasis jo pontifikato dokumentas, paskelbtas praėjus vos aštuoniems mėnesiams po išrinkimo. Šis tekstas žymi naują pastoracinį toną, kuriuo popiežius siekė atnaujinti Bažnyčios misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Enciklikos pavadinimas Ad Petri Cathedram reiškia „Prie Petro … [Skaityti toliau…]
1954 m. spalio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ad caeli Reginam (“Į dangaus Karalienę”), kuria oficialiai paskelbė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės titulą ir nustatė šventės atidavimo Bažnyčios liturginiam kalendoriui datą. Šis dokumentas buvo išleistas pažymint šimtąsias dogmos apie Nekaltąjį Marijos prasidėjimą paskelbimo metines. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas gali būti vadinamas “Į dangaus Karalienę” … [Skaityti toliau…]
Angelų Karalienė, katalikų tradicijoje, yra Švč. Mergelė Marija. Šis titulas atspindi jos ypatingą vaidmenį dangiškoje hierarchijoje ir jos ryšį su angelais. Marija, kaip Jėzaus Kristaus Motina, užima aukščiausią vietą tarp visų šventųjų ir yra laikoma dangiškosios kariuomenės vadove. Maldos ir giesmės, skirtos Angelų Karalienei, yra plačiai paplitusios katalikų bažnyčioje. Jos vaidmuo apima ne tik tarpininkavimą tarp žmonių ir Dievo, bet ir dvasinę apsaugą bei pagalbą. Tikėjimas Angelų Karaliene stiprina ryšį su Dievu ir suteikia viltį bei ramybę. Šis titulas pabrėžia Marijos šventumą ir jos ypatingą vietą Dievo plane. Daugelis tiki, kad kreipimasis į Angelų Karalienę atneša dvasinę pagalbą ir apsaugą. Šis titulas yra svarbi katalikų tikėjimo dalis ir giliai įsišaknijęs tradicijoje.