O Marija Šiluvos,
puolame prie tavo kojų
lamink šalį Lietuvos, mūsų Motina geroji.
Laimink mus, savo vaikus, nes gyvenimas sunkus,
rodyk kelią mums į dangų,
į Tėvynę sielų brangią.
O Marija Šiluvos, tu kilniai paveiksle švieti,
meilės šilumos gaivios pasisempt iš čia mus kvieti.
Šventink židinius šeimų motinišku gerumu,
šventink meilės ugnį kilnią ir aistrų sutramdyk vilnį.
O Marija Šiluvos, spindinti jaunystės grožiu,
vartai dangiškos aušros, nepamiršk šių mūsų žodžių.
Kelk jaunimą iš klaidų, vesk vaikus tiesiu keliu,
o tėvams suteik eiti vien takais dorybių.
Ši giesmė yra malda Marijai Šiluvos, prašant jos globos ir palaimos Lietuvai ir jos gyventojams. Ji išreiškia norą, kad Marija, kaip geranoriška Motina, teiktų šventimą šeimoms ir vadovautų žmonėms dorybės keliu. Giesmėje akcentuojamas Marijos vaidmuo kaip jaunimo ir visų žmonių vadovės, raginant ją rūpintis šeimų ir jaunimo gerove, taip pat suteikti jiems išmintį ir meilę. Giesmė gali būti giedama maldos ar šventimo renginiuose, siekiant išreikšti pasitikėjimą ir prašymą dėl dvasinės ir materialinės paramos.
Šiluvos Dievo Motinos paveikslas, prie kurio kreipiasi giesmė „O Marija Šiluvos, puolame prie tavo kojų“, yra ne tik meno kūrinys, bet ir gilios tikėjimo istorijos liudytojas. Legenda byloja apie stebuklingą paveikslo atsiradimą XVI amžiuje, kai Šiluvoje, miške, buvo aptiktas Marijos su Kūdikiu Jėzumi atvaizdas. Šis įvykis tapo svarbiu momentu Lietuvos katalikybės istorijoje, pritraukdamas piligrimus ir stiprindamas tikėjimą. Giesmė atspindi gilią tautos meilę Marijai, pripažįstant ją Lietuvos globėja. Šiluvos Dievo Motina, kaip ir pati Marija iš Nazareto, simbolizuoja nekaltumą, meilę ir užuojautą. Jos atvaizdas tampa dangiškuoju tiltu tarp žmonių ir Dievo, o malda – gyvu ryšiu su dvasiniu pasauliu.Ši malda, kaip ir daugelis Marijai skirtų giesmių, remiasi bibline tradicija, kurioje Marija garbinama kaip Dievo Motina, Jėzaus Kristaus motina. Evangelijos pasakojimai apie Mariją, jos tikėjimą ir paklusnumą Dievo valiai, įkvepia ir šią giesmę. Kaip sako šv. Augustinas: „Kas myli Mariją, myli ir Jėzų“. Giesmės žodžiai „rodyk kelią mums į dangų, į Tėvynę sielų brangią“ atspindi žmogaus troškimą dvasinio tobulėjimo ir amžinojo gyvenimo. Šiluvos Dievo Motinos šventovė tampa vieta, kur žmonės ieško dvasinės stiprybės, vilties ir Dievo artumo. Malda „O Marija Šiluvos…“ yra ne tik tradicinė giesmė, bet ir gyvas tikėjimo išreiškimas, jungiantis kartas ir stiprinantis Lietuvos tautinę tapatybę. Ji primena mums apie Marijos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį mūsų gyvenime ir kviečia ieškoti jos globos ir palaimos.