Nocturnas (lot. nocturnus, reiškia „naktinis“) – tai Dievo tarnybos (valandų liturgijos) dalis, kuri buvo naudojama ypač Matutini (naktinės ar rytinės maldos) metu. Tradiciniame Romos brevijoriuje Matutini būdavo skirstomi į vieną, du arba tris nocturnus, priklausomai nuo dienos svarbos ir liturginio laikotarpio. Kiekvienas nocturnas sudarydavo atskirą ciklą, kuriame buvo giedamos psalmės ir skaitomi skaitiniai.
Kaip sudarytas nocturnas
– Psalmės – kiekviename nocturne buvo giedamos trys psalmės.
– Skaitiniai – po kiekvienos psalmės sekė trumpas Biblijos ar Bažnyčios Tėvų tekstas, po skaitinio būdavo giedamas responsorijus (atsakomasis giedojimas).
Nocturnų skaičius
– Paprastomis dienomis – dažniausiai būdavo vienas nocturnas.
– Sekmadieniais ir šventėmis – trys nocturnai.
- Pirmasis nocturnas – Šventojo Rašto skaitiniai.
- Antrasis nocturnas – Bažnyčios Tėvų raštai ar šventųjų gyvenimai.
- Trečiasis nocturnas – skaitiniai, susiję su dienos švente arba laikotarpiu.
Nocturnų tradicija susiformavo dar IV–V amžiuje, kai vienuoliai budėdavo naktį maldoje. Ši tradicija kilo iš žydų maldų praktikų ir ankstyvųjų krikščionių naktinių vigilijų. Viduramžiais nocturnai tapo nuolatine valandų liturgijos dalimi. Jie buvo ypač reikšmingi vienuolynuose, kuriuose naktinės maldos laikytos dvasinės budrumo dorybės išraiška.
Nocturnai simbolizavo dvasinį budėjimą ir laukimą. Malda naktį arba ankstyvą rytą buvo suvokiama kaip atsidavimas Dievui tuo metu, kai pasaulis ilsisi. Tai pabrėždavo tikinčiųjų pašaukimą būti „šviesos vaikais“ net tamsiausiu paros metu.
Šiandien tradicine forma nocturnai beveik nebenaudojami, bent jau taip, kaip buvo klasikinėje Romos brevijoriaus liturgijoje.
Po II Vatikano Susirinkimo (1962–1965 m.) valandų liturgija buvo peržiūrėta ir supaprastinta. Matutini (kur buvo nocturnai) buvo pervadinta į Skaitymų valandą (Officium lectionis). Skaitinių struktūra liko panaši: psalmės + Šventojo Rašto skaitinys + Bažnyčios Tėvų ar šventųjų raštų skaitinys, bet nocturnų skirstymas buvo panaikintas. Dabar visa Skaitymų valanda yra vientisa, nebeskirstoma į nocturnus.
Tradicinių brevijorių bendruomenėse (pvz., vienuolynuose, kurie laikosi senosios liturgijos, ar pasauliečių grupėse, kurios naudoja priešreforminius brevijorius) nocturnai vis dar skaitomi taip, kaip buvo iki II Vatikano Susirinkimo. Tokiose vietose, kaip tradicinių benediktinų ar kartūzų vienuolynai, kai kur galima išgirsti ir naktines vigilijas su nocturnais.
Šiandien dauguma vienuolių ir dvasininkų vietoj nocturnų meldžiasi modernią Skaitymų valandą, kur nocturnų turinys yra išlaikytas, bet forma supaprastinta.