1946 metais, vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, lietuvių filosofas ir teologas Antanas Maceina ištarė tai, ko daugelis nedrįso suformuluoti – kodėl, Dievui esant, pasaulyje vis dar tvyro tiek daug tamsos, skausmo ir smurto? Jo veikalas „Niekšybės paslaptis“ – tai ne pamokslas ir ne kaltinimas, o gili, egzistenciškai sunki, bet dvasiškai atverianti meditacija apie blogio prigimtį.
Pavadinimas „Niekšybės paslaptis“ – tai tiesioginis atgarsis iš apaštalo Pauliaus laiškų, kur kalbama apie paslaptingą blogio veikimą pasaulyje. Maceina sąmoningai renkasi šį išraiškingą žodį, kuriame telpa ne tik blogis, bet ir jo klastingumas, maskuotė ir sugebėjimas įsiskverbti net į šventus dalykus.
Pagrindinės temos:
1. Blogio paslaptis ir žmogaus laisvė
Maceina grumiasi su klausimu, kodėl Dievas, būdamas geras, leidžia blogiui veikti. Atsakymas – žmogaus laisvėje. Dievas suteikė žmogui galimybę rinktis. Tik laisvė daro žmogų tikru žmogumi, bet sykiu ir atveria kelią blogiui. Tad blogis nėra Dievo darbas – jis kyla iš piktnaudžiavimo laisve.
2. Šventasis Raštas – ne pasaka, o drama
Autorius remiasi Biblija ne kaip dogmų rinkiniu, o kaip gyvu liudijimu apie žmogaus kovą su blogiu. Jis analizuoja Judo išdavystę, Jobo kančią, Kristaus mirtį – visur ieškodamas gilesnio egzistencinio blogio atpažinimo.
3. Egzistencializmas – Maceinos instrumentas
Skirtingai nuo scholastinės teologijos, Maceina pasitelkia egzistencinę filosofiją – ypač Martino Heideggerio ir Gabrielio Marcelo idėjas. Jam svarbu ne „kas yra blogis?“, o „kaip aš su juo susiduriu kaip asmuo?“.
Kodėl tai svarbu?
- Tai pirmas tokio lygio lietuvių kalba parašytas veikalas, jungiantis modernią Vakarų filosofiją su giliu krikščionišku tikėjimu.
- Parašytas tremtyje – toli nuo Tėvynės, bet jos skausmą nešantis tarp eilučių.
- Jis net ir šiandien išlieka mąstymo gylio standartu, kai kalbame apie teologiją lietuvių kultūroje.
Išskirtiniai bruožai
- Maceina rašo poetiškai, bet niekada ne tuščiai.
- Jis vengia lengvų atsakymų – vietoj to kviečia mąstyti kartu su juo.
- Veikalas baigiasi ne cinizmu, o viltimi – tikėjimas nėra bėgimas nuo blogio, o ėjimas per jį su Dievu.
„Niekšybės paslaptis“ – tai daugiau nei knyga. Tai tylus egzodo lietuvio šauksmas Dievui, kuris ne tik klausosi, bet ir kenčia kartu. Jei reikėtų nurodyti vieną veikalą, kuris jungia lietuvišką teologinį jautrumą su europiniu mąstymo gilumu, Maceinos darbas būtų pirmoje eilėje.