Nekaltai Pradėtoji (lot. Immaculata Conceptio) yra vienas svarbiausių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis tikėjimą, kad Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės. Šis titulas, giliai įsišaknijęs krikščionių teologijoje, išreiškia Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį.
Titulas Nekaltai Pradėtoji kyla iš 1854 m. popiežiaus Pijaus IX bulėje Ineffabilis Deus paskelbtos dogmos, teigiančios, kad Mergelė Marija nuo savo pradėjimo buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės – nuodėmės, kurią visi žmonės paveldi dėl Adomo ir Ievos nuopuolio. Žodis „nekaltai“ reiškia „be nuodėmės“ (lot. immaculata, „tyra“). Marijos pradėjimas buvo „nekaltas“, nes Dievas, iš anksto dėl būsimos Jėzaus Kristaus atpirkimo aukos, ypatinga malone apsaugojo ją nuo gimtosios nuodėmės.
Ši dogma nereiškia, kad Marijos pradėjimas buvo antgamtinis – jis įvyko natūraliu būdu per jos tėvus, tradiciškai vadinamus Joakimu ir Ona, tačiau nuo pat jos pradėjimo akimirkos Dievo malonė apsaugojo ją nuo gimtosios nuodėmės, paruošdama ją tapti „Dievo skrynia“, nešančia Įsikūnijusį Žodį. Teologiškai tai grindžiama Marijos šventumu, būtinus jos, kaip Dievo Motinos (Theotokos), vaidmeniui.
Tikėjimas Marijos nekaltybe formavosi nuo ankstyvosios krikščionybės. IV a. šv. Augustinas pabrėžė Marijos šventumą, o V a. šv. Efremas Siras vadino ją „visa šventa“. Viduramžiais teologai, tokie kaip šv. Tomas Akvinietis, diskutavo apie jos pradėjimo šventumą, tačiau pranciškonas Jonas Dunsas Skotas (XIII–XIV a.) pasiūlė „prevencinio išgelbėjimo“ idėją, teigdamas, kad Dievas iš anksto išgelbėjo Mariją nuo nuodėmės. XIV a. popiežius Sikstas IV patvirtino Nekaltojo Prasidėjimo šventę, o 1854 m. Pijus IX paskelbė dogmą, kurią 1858 m. patvirtino Marijos apsireiškimas Lurde, kur ji prisistatė Bernadetai Subiru kaip „Nekaltai Pradėtoji“.
Nekaltojo Prasidėjimo šventė, švenčiama gruodžio 8 d., yra svarbi katalikų Bažnyčioje, ypač Ispanijoje, Italijoje ir Lotynų Amerikoje. Lietuvoje šis titulas gerbiamas, pavyzdžiui, Vilniaus arkikatedroje esančiame Nekaltai Pradėtosios altoriuje. Mene Marija vaizduojama su mėnuliu po kojomis, apsupta žvaigždžių (Apr 12, 1). Garsus pavyzdys – Bartolomé Estebano Murillo tapybos darbai, o Lurde Marijos statulos perteikia šią simboliką.
Citatos
- Šv. Bernardas Klervietis (XII a.): „Marija yra žvaigždė, šviečianti virš jūros, vedanti mus į Kristų.“
- Popiežius Pijus IX, Ineffabilis Deus (1854 m.): „Ji yra visa graži, tyra ir šventa, niekada nepažeista jokios nuodėmės dėmės.“
- Lurdo apsireiškimas (1858 m.): Marija, apsireiškusi Bernadetai Subiru, prisistatė: „Aš esu Nekaltai Pradėtoji.“
Nekaltai Pradėtoji titulas pabrėžia Mergelės Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, misiją. Dogma, paskelbta 1854 m. ir patvirtinta Lurdo apsireiškimais, vainikavo šimtmečių teologines diskusijas. Kaip „tyra nuo nuodėmės“, Marija spindi viltimi ir šventumu, tapdama dvasiniu kelrodžiu visiems, ieškantiems Dievo artumo ir šventumo kelyje.