1Įžanga. Padėka 1Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas pagal gyvenimo Kristuje Jėzuje pažadą, 2mylimam sūnui Timotiejui: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Kristaus Jėzaus!
3Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju kaip ir mano protėviai su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį. 4Menu tavo ašaras ir trokštu tave pamatyti, kad sugrįžtų man džiaugsmas. 5Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu tikras, tebegyvena tavyje.
Raginimas branginti gautąsias malones 6Todėl tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, suteiktą mano rankų uždėjimu. 7Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. 8Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui jėga Dievo, 9kuris mus išgelbėjo bei pašaukė į šventąjį pašaukimą ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus. 10Ji dabar tapo regima, pasirodžius mūsų Išganytojui Kristui Jėzui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija; 11aš esu jai paskirtas šaukliu, apaštalu ir mokytoju.
12Dėl šios priežasties aš ir kenčiu tuos vargus, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį turtą iki anos dienos.
13Sau taisykle laikyk sveikus pamokymus, kuriuos esi girdėjęs iš manęs apie tikėjimą ir meilę Kristui Jėzui. 14Sergėk brangųjį turtą, padedamas Šventosios Dvasios, kuri gyvena mumyse.
15Tu žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, kurie yra Azijoje, tarp jų Figelas ir Hermogenas. 16Viešpats tebūna gailestingas Onesiforo namams, nes jis dažnai mane stiprindavo ir nesigėdijo mano grandinių, 17bet, atvykęs į Romą, rūpestingai ieškojo manęs ir surado. 18Viešpats tesuteikia jam aną dieną rasti Viešpaties pasigailėjimą. Be to, tu geriau žinai, kiek daug jis yra tarnavęs man Efeze.
2Apaštalo kentėjimo prasmė 1Taigi tu, mano sūnau, stiprėk Kristaus Jėzaus malone 2ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti.
3Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. 4Kareivis neužsiima pragyvenimo reikalais, norėdamas patikti karo vadui. 5Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. 6Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam pasiimti vaisių. 7Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus dalykus.
8Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, 9dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! 10Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. 11Štai tikras žodis:
Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime.
12 Jei ištversime, su juo ir karaliausime.
Jeigu mes jo išsižadėsime, ir jis mūsų išsižadės,
13 bet jeigu mes ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas,
nes savęs jis negali išsiginti.
14Primink tai ir Dievo akivaizdoje reikalauk, kad nebūtų kovojama svaidantis žodžiais; iš to nebūna jokios naudos, vien tik žala klausytojams. 15Verčiau stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį. 16Venk nerimtų tauškãlių. Jie vis giliau bris į bedievystę, 17ir jų kalbos, tarsi vėžio votis, vis plis. Tokie yra Himenėjas ir Filetas, 18kurie nuklydo nuo tiesos tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą. 19Bet nepajudinamai stovi Dievo pamatas su iškirstu įrašu: Viešpats pažįsta savuosius ir: Teatsitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris garbina Viešpaties vardą.
20Dideliuose namuose esti ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių. Pirmieji vartojami garbingiems reikalams, antrieji – negarbingiems. 21Jeigu kas apsivalys nuo tų ydų, bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Valdovui, pasirengęs kiekvienam geram darbui.
22Saugokis jaunatvės aistrų! Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties. 23O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie veda į barnius. 24Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam, 25švelniai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą, 26ir jie prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai.
3Ateities pavojai 1Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, 2nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, 3nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, 4išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, 5dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!
6Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir prisivilioja moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių, 7nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos. 8Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir jie prieštarauja tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, neturintys užgrūdinto tikėjimo. 9Bet jie toli nenužengs, nes jų paikumas kaip ir anų bus visiems regimas.
10Vis dėlto tu pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, sumanymais, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe, 11persekiojimais, kančiomis, kurios mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats. 12Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami. 13Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami. 14O tu laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. 15Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. 16Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, 17kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.
4Raginimas uoliai apaštalauti 1Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: 2skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. 3Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; 4jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. 5Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.
Teisumo vainikas 6Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. 7Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. 8Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant.
Paskutiniai patarimai 9Paskubėk veikiai atvykti pas mane, 10nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Kreskas – į Galatiją, Titas – į Dalmatiją. 11Vienas Lukas tėra su manimi. Pasiimk ir atsivesk su savimi Morkų, jis bus man naudingas padėjėjas. 12Tichiką aš pasiunčiau į Efezą. 13Atvykdamas atgabenk apsiaustą, kurį palikau Troadoje pas Karpą, taip pat ir knygas, ypač pergamentus. 14Kalvis Aleksandras man padarė daug bloga, Viešpats jam atmokės pagal jo darbus. 15Ir tu saugokis jo, nes jis labai priešinosi mūsų žodžiams. 16Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane paliko. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu! 17Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų; jis mane ištraukė iš liūto nasrų. 18Viešpats mane vėl ištrauks iš visų piktų kėslų ir išgelbės, paimdamas į savo dangaus karalystę. Jam garbė per amžių amžius! Amen.
Sveikinimai ir palaiminimai 19Pasveikink Priską, Akvilą ir Onesiforo namiškius. 20Erastas pasiliko Korinte, o Trofimą palikau Milete sergantį. 21Paskubėk atvykti dar prieš žiemą! Tave sveikina Eubulas, Pūdas, Linas ir Klaudija bei visi broliai.