Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris žymi islamo bendruomenės gimimą. Skirtingai nei Grigaliaus kalendoriuje, musulmonų švenčių datos visiškai nepriklauso nuo metų laikų, todėl, pavyzdžiui, Ramadanas gali vienais metais sutapti su vasaros karščiais, o kitais – su žiemos tamsa. Šventės apskaičiuojamos pagal mėnulio fazes, o jų tikslūs laikai dažnai paskelbiami tik likus kelioms dienoms iki pradžios – kai mėnulis realiai pasirodo danguje. Dauguma musulmonų švenčių yra ne tik religiniai įvykiai, bet ir intensyvūs dvasiniai meto ženklai, lydimi pasninko, maldos, bendruomeniškumo ir ypatingo dėmesio vargšams.
Šiame kalendoriuje akcentuojamos pagrindinės musulmonų bendruomenių šventės ir papročiai, o ne visas islamo liturginis-metafizinis kalendorius.
1. Muharram (1-asis mėnuo)
Prasideda musulmonų nauji metai
Sausio 1 d. (islamiškas) – Hidžros metai (Naujieji metai)
Žymi Pranašo Mahometo persikėlimą iš Mekos į Mediną – dvasinio atsiskyrimo pradžia.
10 d. – Ašūra (sunitai / šiitai)
Sunitams – Mozės išgelbėjimo diena (rekomenduojamas pasninkas).
Šiitams – tragiška Karbalos mūšio diena, kurioje žuvo Imamas Huseinas. Tai gedulo metas, ypač Irane ir Irake.
3. Rabi’ al-Awwal
🌙 Pranašo Mahometo gimimo mėnuo
12 d. – Mawlid al-Nabi (Pranašo gimtadienis)
Maldos, procesijos, pasakojimai apie Mahometo gyvenimą.
Kai kurios sunitų kryptys šios šventės neakcentuoja, tačiau daugelyje šalių ji plačiai minima.
9. Ramadan (pasninko mėnuo)
Vienas iš penkių islamo ramsčių
Visa mėnuo – Ramadanas
Nuo aušros iki saulėlydžio – visiškas pasninkas, jokių skysčių, maisto, net žodinio negatyvumo.
Maldos, išmaldos, savidisciplina. Mėnuo, kuriame buvo apreikštas Koranas.
10. Šawwal
1 d. – Eid al-Fitr (Pasninko pabaigos šventė)
Trunka 1–3 dienas. Pradedama rytinėmis maldomis, skiriama išmalda vargšams (zakat al-fitr).
Šeimos lankosi, vaišina, dovanoja vaikams saldumynus.
12. Dhu al-Hijjah
Piligrimystės (hajj) mėnuo
8–12 d. – Hajj (piligrimystė į Meką)
Kiekvienas musulmonas, jei gali, privalo bent kartą gyvenime aplankyti Meką. Tai šventumo viršūnė.
10 d. – Eid al-Adha (Aukojimo šventė)
Abraomo paklusnumo Dievui minėjimas.
Aukojami gyvūnai, dalijama vargšams. Tai didžiausia musulmonų šventė.
Kitos datos ir dienos
Džumu’ah – kiekvienas penktadienis
Penktadienis – tai musulmonų „sekmadienis“. Vykstama į mečetę, klausomasi pamokslo (khutba), meldžiamasi kartu.
Laylat al-Qadr (Galybės naktis)
Paskutinėmis Ramadano dienomis – tiksliai nežinoma, bet tai naktis, kai Koranas pradėtas apreikšti.
Meldžiamasi visą naktį – tikima, kad tai stipriausia metų malda.
Švenčių variacijos
Skirtingose šalyse šventės gali šiek tiek skirtis:
– Šiitų tradicijoje dominuoja Ašūra ir Imamo Ali, Fátimos minėjimai
– Šiaurės Afrikoje ypač stipriai švenčiamas Mawlid
– Indonezijoje, Turkijoje, Balkanuose – daug procesijų, dainuojamų pasakojimų (qasida)
– Saudo Arabijoje – griežtesnis požiūris, kai kurios šventės (pvz., Mawlid) oficialiai neskatinamos
Musulmonų kalendorius, paremta mėnulio ciklais, suteikia šventėms ypatingą dvasinį atspalvį, nes jų datos nuolat kinta, primindamos apie laikinumą ir Dievo valią. Ramadanas, šventas pasninko mėnuo, yra ypatingai svarbus, nes šiuo metu tikintieji stiprina ryšį su Dievu per maldas, pasninką ir gerus darbus. Šis laikotarpis, aprašytas Korane, yra laikomas dvasinio apsivalymo ir savęs tobulinimo metu. Eid al-Fitr, žymintis Ramadano pabaigą, yra džiaugsmo ir bendrystės šventė, kai šeimos susirenka ir dalijasi vaišėmis. Eid al-Adha, švenčiama Hadžo piligrimų kelionės į Meką metu, simbolizuoja Abraomo pasiaukojimą ir paklusnumą Dievui. Šios šventės, įrašytos islamo tradicijoje, ne tik žymi svarbius istorinius įvykius, bet ir skatina moralinį tobulėjimą bei bendruomeniškumą. Kiekvienas musulmonų kalendoriaus mėnuo turi savo reikšmę ir tradicijas, primindamas apie Dievo didybę ir žmogaus vietą pasaulyje. Pavyzdžiui, Muharram, pirmasis mėnuo, yra laikomas rimtu ir apmąstymų kupinu laiku, kai prisimenami svarbūs istoriniai įvykiai, įskaitant Husaino, Mahometo anūko, žūtį. Šių švenčių ir ritualų tikslas – ne tik laikytis tradicijų, bet ir ugdyti dvasinį augimą bei stiprinti tikėjimą. Musulmonų kalendorius yra ne tik laiko matavimo sistema, bet ir dvasinio gyvenimo atspindys, nuolat primenantis apie tikėjimo svarbą ir Dievo visagalybę. Kaip sakoma Korane: "O, jūs, kurie tikite! Pasninkas jums paskirtas, kaip ir buvo paskirtas jūsų pirmtakams, kad jūs išmoktumėte Dievo baimės." (2:183).