Vienas iš įspūdingiausių islamo tradicijos epizodų yra Mahometo dvasinės kelionės, vadinamos Mi’raj, momentas, kai pranašas Mahometas šeštajame danguje susitinka su pranašu Moze. Šis dialogas, aprašytas hadisuose, ypač Sahih al-Bukhari ir Sahih Muslim, pabrėžia pranašų brolystę, Dievo gailestingumą ir rūpestį savo bendruomene. Per šį susitikimą Mozė pataria Mahometui prašyti Dievo sumažinti musulmonų maldų skaičių, parodydamas išmintį, pagrįstą savo patirtimi su izraelitais.
Mahometo dvasinė kelionė, žinoma kaip Isra ir Miraj, įvyko apie 621 m. Mekoje, sunkiu pranašo gyvenimo laikotarpiu, vadinamu „Liūdesio metais“, kai jis neteko žmonos Chadidžos ir dėdės Abu Talibo. Isra – tai naktinė kelionė iš Mekos į Jeruzalę, o Mi’raj – pakilimas per septynis dangaus sluoksnius, kur Mahometas susitiko su įvairiais pranašais ir gavo tiesioginius Dievo nurodymus.
Septintajame danguje, prie Sidrat al-Muntaha (Lotosų medžio, žyminčio visatos ribą), Dievas liepė Mahometo bendruomenei melstis 50 kartų per dieną. Grįždamas žemyn, Mahometas šeštajame danguje sutiko Mozę, kuris, remdamasis savo patirtimi su izraelitais, inicijavo dialogą, vedusį prie maldų skaičiaus sumažinimo.
Pagal hadisus, dialogas vyko taip:
- Pirmasis susitikimas: Mozė paklausė Mahometo: „Ką Dievas liepė tavo bendruomenei?“ Mahometas atsakė: „Melstis 50 kartų per dieną.“ Mozė, žinodamas, kad izraelitai dažnai nepakluso net lengvesniems nurodymams, tarė: „Tavo bendruomenė to nepajėgs. Aš išbandžiau žmones anksčiau, žinau jų ribas. Grįžk pas savo Viešpatį ir prašyk sumažinti.“
- Prašymų ciklas: Mahometas, paklusdamas Mozei, grįžo pas Dievą, kuris sumažino maldų skaičių iki 40. Mozė vėl paragino prašyti mažiau, teigdamas, kad ir tai per sunku. Šis procesas kartojosi kelis kartus – maldų skaičius buvo sumažintas iki 30, 20, 10, kol galiausiai Dievas nustatė penkias kasdienes maldas.
- Galutinis sprendimas: Kai Mahometas gavo nurodymą melstis penkis kartus per dieną, Mozė vis dar siūlė prašyti mažiau, bet Mahometas atsakė: „Man gėda vėl prašyti savo Viešpaties.“ Dievas patvirtino, kad penkios maldos per dieną turės 50 maldų atlygį, parodydamas savo gailestingumą.
Hadisas (Sahih al-Bukhari, 5.58.227) cituoja Mahometą: „Man buvo įsakyta penkios maldos per dieną ir naktį. Kas jas atlieka sąžiningai, tam jos prilygs 50 maldų atlygiui.“
Šis dialogas turi kelias esmines reikšmes islamo tradicijoje:
- Pranašų brolystė: Mozės patarimai Mahometui pabrėžia pranašų vienybę ir tęstinumą. Mozė, kaip vienas iš penkių didžiųjų pranašų (kartu su Nojumi, Abraomu, Jėzumi ir Mahometu), dalijasi savo patirtimi, parodydamas rūpestį Mahometo bendruomene. Tai atspindi islamo įsitikinimą, kad visi pranašai nešė tą pačią Dievo žinią.
- Dievo gailestingumas: Maldų skaičiaus sumažinimas nuo 50 iki 5 rodo Dievo užuojautą ir norą palengvinti tikinčiųjų naštą. Hadisuose pabrėžiama, kad Dievas išlaikė 50 maldų atlygį už penkias, kas simbolizuoja Jo dosnumą.
- Praktinė reikšmė: Šis epizodas nustatė salat – penkias kasdienes maldas – kaip vieną iš penkių islamo stulpų, formuojančių musulmonų gyvenimo ritmą visame pasaulyje.
- Dvasinis mokymas: Mozės išmintis moko, kad lyderiai turi atsižvelgti į savo bendruomenės galimybes, o Mahometo nuolankumas, prašant Dievo, yra pavyzdys tikintiesiems.
Mozės ir Mahometo dialogas atspindi islamo ryšį su judaizmu, nes Mozė yra pagrindinė Toros figūra, vadinama Musa Korane. Islamo tradicija gerbia Mozę kaip pranašą, gavusį Torą (Tawrat) ir vadovavusį izraelitams. Šis epizodas sustiprina Jeruzalės, kaip šventos vietos, svarbą, nes Mahometo kelionė į Šventyklos kalną (Isra) ir susitikimas su Moze (Mi’raj) jungia islamą su Abraomo religijų paveldu.
Kultūriškai dialogas įkvėpė islamo literatūrą ir meną. Pavyzdžiui, persų miniatiūrose Mozė dažnai vaizduojamas šalia Mahometo Mi’raj scenose, simbolizuojant jų dvasinį ryšį. Sufijų poetai, tokie kaip Rumi, naudojo šį epizodą, iliustruodami nuolankumo ir Dievo artumo temas.
Šiandien Mozės ir Mahometo dialogas išlieka svarbus musulmonų bendruomenėse, ypač per Lailat al-Mi’raj šventę, minimą 27-ąją Rajab mėnesio dieną (2025 m. apie vasario 27 d.). Mečetėse skaitomi hadisai, pabrėžiantys penkių maldų svarbą, o pamoksluose aptariama pranašų vienybė.
Tačiau epizodo reikšmė taip pat susijusi su politinėmis įtampomis, nes Mahometo kelionė pabrėžia Jeruzalės šventumą islamui. Šventyklos kalnas, kur įvyko Isra, yra konfliktų židinys tarp musulmonų, žydų ir krikščionių. Dialogas apie pranašų brolystę kartais naudojamas tarpreliginiame dialoge, siekiant skatinti taiką, tačiau realybėje įtampos dėl šventų vietų išlieka.
Citatos
- Hadisas (Sahih al-Bukhari, 5.58.227): „Mozė tarė: ‘Grįžk pas savo Viešpatį, nes tavo bendruomenė nepajėgs.’ Aš grįžau, ir Dievas sumažino, kol pasiekėme penkias maldas.“
- Koranas (17:1): „Šlovė Tam, kuris savo tarną naktį perkėlė į Tolimiausią mečetę, kad parodytume jam Mūsų ženklus.“
- Ibn Kathir, islamo mokslininkas: „Mozės patarimas Mahometui rodo pranašų rūpestį vienas kito bendruomenėmis, tarsi jie būtų vienos šeimos nariai.“
Mozės ir Mahometo dialogas per Mi’raj yra simbolis, rodantis pranašų vienybę, Dievo gailestingumą ir praktinį rūpestį tikinčiųjų gerove. Šis epizodas įtvirtino penkių kasdienių maldų tradiciją, formuojančią musulmonų gyvenimą, ir sustiprino Jeruzalės šventumą islamui. Kaip sakė sufijų mokytojas Al-Ghazali: „Mozės ir Mahometo susitikimas moko mus, kad tikroji išmintis yra nuolankumas ir rūpestis kitų našta.“ Nors šis dialogas įkvepia dvasinius ieškojimus, jis taip pat primena sudėtingą Šventyklos kalno paveldą, kur susikerta šventumas ir konfliktai.