George Edwardas Moore’as (1873–1958) – vienas iškiliausių XX a. britų filosofų, analitinės filosofijos pionierius, Kembridžo universiteto dėstytojas, draugas ir bičiulis tokių mąstytojų kaip Bertrand Russell ar Ludwig Wittgenstein. Moore’o idėjos ir jo garsieji paradoksai iki šiol aptariami tiek filosofijos auditorijose, tiek memuose apie kalbą ir sąmonę.
- Gimė Londone, studijavo Kembridže.
- Pirmiausia garsėjo kaip etikos ir žinojimo filosofijos tyrinėtojas.
- Dalyvavo „Kembridžo ratelyje“ (Cambridge Apostles), kuris vėliau tapo Bloomsbury grupės dalimi.
- Keliavo, rašė, mokė, ginčijosi – garsėjo tiesmukumu ir intelektiniu sąžiningumu.
Moore’o (Mooro, Moore’o, Mūro) paradoksai
Moore’o vardu vadinami keli filosofiniai paradoksai, kurie užaštrino žinojimo, tikėjimo ir kalbos ryšį.
1. Moore’o paradoksas (Moore’s Paradox)
Garsiausias iš jų:
„Lyja, bet aš netikiu, kad lyja.“
arba
„Tu išvykai, bet aš netikiu, kad tu išvykai.“
Šio paradokso esmė – paradoksali sakinio konstrukcija, kuri gramatine prasme taisyklinga, bet psichologiškai ir semantiškai neįmanoma. Kaip gali pasakyti, kad kažkas yra, bet tuo netikėti?
Moore’o paradoksas padeda suprasti:
- Įsitikinimai (beliefs) ir kalbos aktai (speech acts) turi gilų vidinį ryšį.
- Sąžiningas kalbėjimas reikalauja vidinio suderinamumo tarp to, ką sakai, ir tuo, kuo tiki.
- Loginis teisingumas ne visada reiškia psichologinį arba epistemologinį galimumą.
Paradoksas taip pat turi „past tense“ (praeities laiko) formą:
„Lyjo, bet aš netikėjau, kad lyja.“
2. Moore’o rankų argumentas (Moore’s Proof)
Tai argumentas prieš skepticizmą (abejojimą išorinio pasaulio egzistavimu):
Moore’as stovėdavo auditorijoje, pakeldavo vieną ranką ir sakydavo:
„Štai viena ranka, ir štai kita ranka – vadinasi, egzistuoja bent du fiziniai daiktai už mano proto ribų.“
Šis argumentas buvo paprastas, bet labai stiprus:
Moore’as teigė, kad kai kurių dalykų mes galime būti užtikrinti paprasčiausiai remdamiesi tiesiogine patirtimi, net jei filosofas skeptikas bando abejoti viskuo.
3. „Mooro šaukštas“
Kartais žargoniškai filosofijos studentai sako „Mooro šaukštas“ apie paprastą, bet nenuginčijamą faktą:
„Yra šaukštas, todėl šaukštai egzistuoja.“
Tai ironija, bet gerai perteikia Moore’o argumentų stilių.
Kitos Moore’o idėjos
- Gėrio natūralizavimo kritika:
Moore’as garsėjo „gėrio natūralistinės klaidos“ kritika („naturalistic fallacy“) – jis teigė, kad gėris negali būti apibrėžiamas per natūralias, empirines savybes (pvz., malonumas ar nauda). Jo garsusis teiginys: „Gėris yra paprasta, nedaloma savybė, kurią mes tiesiog atpažįstame.“ - Common sense philosophy:
Moore’as propagavo „sveiko proto“ filosofiją – kasdienės tiesos („Aš turiu rankas“, „Yra žmonių“) yra labiau tikėtinos nei bet kokios filosofinės abejonės. Jis tarsi grąžino filosofiją prie paprastos kalbos ir kasdienio gyvenimo.
Moore’as kaip asmenybė
- Sakoma, kad Moore’as buvo žinomas dėl savo nuoširdumo ir draugiškumo, bet kartu ir „stubborn as a mule“ (užsispyręs kaip mulas).
- Jo dėstymai ir disputai su studentais tapo legendiniais.
- Wittgensteinas kartą sakė: „Moore’as negali meluoti – jis tiesiog pasakys, ką galvoja, nesvarbu, kaip kvailai tai skambėtų.“
Citatos
- „Filosofija prasideda nuo nuostabos, bet neturi joje užstrigti.“
- „Aš žinau, kad turiu rankas, ir tuo pačiu žinau, kad išorinis pasaulis egzistuoja.“
- „Negali sakyti, jog kažkas yra geras tik todėl, kad jis atneša malonumą – gėris nėra tas pats, kas malonumas.“
George Edwardas Moore’as – mąstytojas, kuris išdrįso kalbėti apie akivaizdžius dalykus filosofų auditorijose ir parodyti, kad sveikas protas dažnai stipresnis už filosofinį skepticizmą. Jo paradoksai šiandien padeda suprasti, kodėl žmogaus kalba ir tikėjimas – sudėtingesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.