Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, kurios iki tol buvo perduodamos žodžiu nuo Mozės laikų, kaip tikima tradicijoje.
Mišna yra ne šventraštis tiesiogine prasme, kaip Tanachas (Hebrajų Biblija), o veikiau teisinis ir mokomasis tekstas, skirtas reguliuoti žydų gyvenimą pagal Toros principus. Ji apima platų temų spektrą: nuo žemės ūkio taisyklių ir šventinių ritualų iki šeimos teisės, baudžiamosios teisės ir etikos. Kaip dalis Talmudo, Mišna yra glaudžiai susijusi su Gemara – vėlesniais komentarais, kurie aiškina ir plėtoja Mišnos tekstą.
Mišna yra monumentalus darbas, nes jis standartizavo žydų teisę po Antrosios Šventyklos sunaikinimo (70 m. po Kr.), kai žydų bendruomenės turėjo prisitaikyti prie gyvenimo be centrinės šventovės. Ji tapo pagrindu vėlesnei rabinistinei tradicijai, formuojančiai žydų gyvenimą iki šiol.
Mišna atsirado per sudėtingą laikotarpį žydų istorijoje, po Antrosios Šventyklos sunaikinimo, kai Roma valdė Judėją, o žydų bendruomenės buvo išsklaidytos. Tuo metu žodinė tradicija, aiškinanti rašytinę Torą (Torah she-bi’ktav), rizikavo būti pamiršta dėl karų, tremties ir kultūrinės asimiliacijos. Rabinas Juda HaNasi, gyvenęs II a. po Kr., su savo mokiniais sistematizavo šią tradiciją, sudarydamas Mišną kaip glaustą, autoritetingą vadovą.
Struktūriškai Mišna suskirstyta į šešis „ordinus“ (sedarim), kurie apima 63 traktatus (masechtot). Kiekvienas traktatas padalintas į skyrius (perakim), o šie – į atskirus punktus (mišnajot). Šeši ordinai yra:
- Zeraim („Sėklos“): Žemės ūkio taisyklės, dešimtinės ir aukos Šventyklai. Pvz., traktatas Berachot aptaria maldas ir palaiminimus.
- Moed („Šventės“): Šabo ir šventinių ritualų taisyklės, pvz., Shabbat, Pesachim (apie Pesachą).
- Nashim („Moterys“): Šeimos teisė, įskaitant santuoką, skyrybas ir įžadus, pvz., Ketubot, Gittin.
- Nezikin („Žala“): Civilinė ir baudžiamoji teisė, nuosavybės teisės, pvz., Bava Kamma, Sanhedrin.
- Kodashim („Šventenybės“): Šventyklos ritualai, aukos ir maisto taisyklės, pvz., Chullin (apie košerinį skerdimą).
- Tohorot („Tyrumas“): Ritualinio švarumo taisyklės, pvz., Niddah (apie menstruacinį švarumą).
Mišna parašyta glausta, lakoniška hebrajų kalba, dažnai pateikiant skirtingų rabinų nuomones be galutinio sprendimo, kas skatino diskusijas, užrašytas Gemaroje. Tekstas nėra naratyvinis, o veikiau teisinis kodeksas, tačiau jame gausu praktinių pavyzdžių, diskusijų ir etinių principų, atspindinčių žydų gyvenimą II a. Judėjoje.
Pagrindinės temos ir reikšmė
Mišna nagrinėja temas, kurios formuoja žydų teisę ir gyvenimo būdą:
- Halacha (Teisė): Mišna kodifikuoja taisykles, kaip vykdyti Toros įsakymus kasdieniame gyvenime, nuo šabo laikymosi iki teismo procedūrų.
- Etika ir moralė: Traktatai, tokie kaip Pirkei Avot („Tėvų posakiai“), pateikia etinius principus, pabrėždami nuolankumą, teisingumą ir mokymąsi.
- Bendruomenės išsaugojimas: Po Šventyklos sunaikinimo Mišna padėjo išlaikyti žydų tapatybę per teisę ir ritualus.
- Dievo ir žmogaus santykis: Ritualai ir taisyklės laikomi būdu vykdyti Dievo valią ir išlaikyti sandorą.
- Diskusija ir pliuralizmas: Mišna dažnai pateikia skirtingas rabinų nuomones, skatindama debatus, kurie tapo rabinistinio judaizmo pagrindu.
Mišnos reikšmė slypi jos vaidmenyje formuojant rabinistinį judaizmą, kuris pakeitė šventyklos pagrindu veikusią religiją. Ji tapo Talmudo (Bavli ir Yerushalmi) pagrindu, o per jį – šiuolaikinio judaizmo šaltiniu. Mišna taip pat paveikė žydų filosofiją, etiką ir teisę, įskaitant šiuolaikinius ortodoksinius ir konservatyvius judėjimus. Jos principai, tokie kaip teisingumas (tzedek) ar bendruomenės atsakomybė, išlieka aktualūs.
Vakaruose Mišna traukia religijos tyrinėtojus ir tuos, kurie domisi teisės istorija, nes ji yra vienas seniausių išlikusių teisinių kodeksų. Tačiau jos specifinis žydų kontekstas ir glaustas stilius gali būti iššūkis nesusipažinusiems su rabinistine tradicija.
Citatos iš „Mišnos“
Dėl Mišnos teisinio pobūdžio citatos dažnai yra glaustos ir praktinės, išskyrus Pirkei Avot, kuriame gausu etinių posakių. Žemiau pateikiamos kelios citatos (remiantis Herbert Danby ir Jacob Neusner vertimais, adaptuotos į lietuvių kalbą), atspindinčios pagrindines temas:
- Apie maldą (Berachot 5:5): „Melskis taip, lyg viskas priklausytų nuo tavęs, bet žinok, kad viskas yra Dievo rankose.“
Ši citata pabrėžia maldos svarbą ir nuolankumą. - Apie etiką (Pirkei Avot 1:2): „Pasaulis laikosi ant trijų dalykų: Toros, tarnystės Dievui ir gerų darbų.“
Ši Simono Teisingojo eilutė apibendrina žydų etikos pagrindą. - Apie mokymąsi (Pirkei Avot 2:5): „Nekultūringas žmogus negali būti pamaldus, neišmokęs – išmintingas, o drovus – mokytis.“
Ši Hilelio citata pabrėžia mokymosi svarbą. - Apie teisingumą (Sanhedrin 4:5): „Kas sunaikina vieną sielą, tarsi sunaikintų visą pasaulį, o kas išgelbsti vieną sielą, tarsi išgelbėtų visą pasaulį.“
Ši eilutė atspindi žydų teisės požiūrį į žmogaus gyvybės vertę. - Apie šabą (Shabbat 7:2): „Šabas skirtas poilsiui, bet gyvybės išsaugojimas yra aukščiau už visus įsakymus.“
Ši citata pabrėžia humanistinį Mišnos aspektą.
Citatos gali skirtis priklausomai nuo vertimo ir redakcijos (pvz., Vilniaus ar Jeruzalės Talmudo kontekste). Lietuvių kalba pilni vertimai yra reti, dažniausiai prieinami Pirkei Avot fragmentai.
Mišna turi panašumų su kitais religiniais tekstais, tačiau jos teisinis pobūdis yra unikalus:
- Popol Vuh: Abu tekstai atspindi tautos tapatybę, bet Popol Vuh yra mitologinis epas, o Mišna – teisinis kodeksas, orientuotas į kasdienį gyvenimą.
- Mahabharata: Mahabharata yra epinė poema su filosofiniais intarpais, o Mišna – sistemingas teisės rinkinys, tačiau abu nagrinėja etiką ir pareigą.
- Loto sūtra: Loto sūtra yra naratyvinė ir universali, o Mišna – specifinė žydų bendruomenei, tačiau abu siekia vadovauti dvasiniam gyvenimui.
- Sefer Yetzirah: Abu yra žydų tekstai, bet Sefer Yetzirah yra mistinė, o Mišna – praktinė, orientuota į teisę ir ritualus.
- Koranas: Abu yra teisės ir etikos šaltiniai, bet Koranas laikomas dievišku apreiškimu, o Mišna – žmogaus sudaryta Toros interpretacija.
Kodėl verta skaityti?
Mišna yra vertinga tiems, kurie domisi:
- Žydų teisė ir tradicijos: Ji atskleidžia rabinistinio judaizmo pagrindą ir kasdienio gyvenimo reguliavimą.
- Teisės istorija: Kaip vienas seniausių teisinių kodeksų, Mišna siūlo įžvalgas apie senovės teisę.
- Etika: Pirkei Avot pateikia universalius moralinius principus, aktualius ir ne žydams.
- Religijų studijos: Tekstas padeda suprasti judaizmo raidą po Šventyklos sunaikinimo.
- Kultūrinis paveldas: Mišna išsaugojo žydų tapatybę per tremtį ir asimiliaciją.
Nors Mišna gali būti sudėtinga dėl savo teisinio stiliaus ir žydų konteksto, jos principai apie teisingumą, bendruomenę ir etiką yra universalūs. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Mišna yra kaip tiltas tarp senovės ir šiuolaikinio judaizmo, rodantis, kaip tradicija išlieka gyva.“