Mažas, kadaise nuošalus kaimelis uolėtame Hercegovinos regione, Bosnijoje ir Hercegovinoje, tapo vienu garsiausių ir labiausiai lankomų piligrimystės centrų pasaulyje. Tai Medžiugorja (Medjugorje) – vieta, kur, kaip teigiama, nuo 1981 metų šešiems jaunuoliams reguliariai reiškiasi Švenčiausioji Mergelė Marija. Nors Katalikų Bažnyčia šių apsireiškimų dar nėra oficialiai patvirtinusi, milijonai žmonių čia patyrė dvasinį atsivertimą, rado ramybę ir sustiprino savo tikėjimą.
Medžiugorja yra miestelis Bosnijos ir Hercegovinos pietvakariuose, istoriškai kroatų katalikų gyvenamame regione. Kraštovaizdis čia atšiaurus – akmenuotos kalvos, skurdi žemė, tačiau būtent ši aplinka tapo neįtikėtinų įvykių liudininke. 1981 metais, kai prasidėjo apsireiškimai, Jugoslavija buvo valdoma komunistinio režimo, kuris persekiojo bet kokias religines apraiškas. Būtent tokiame priešiškame kontekste ir gimė Medžiugorjos fenomenas.
Šiandien Medžiugorja yra neatsiejama nuo dviejų svarbių vietų:
- Apsireiškimų kalnas (Podbrdo): Tai vieta, kur pirmą kartą pasirodė Mergelė Marija. Akmenuotu taku į šį kalną kasdien kopia tūkstančiai piligrimų, kalbėdami rožinį.
- Kryžiaus kalnas (Križevac): Ant šio aukštesnio kalno 1933 metais parapijiečiai pastatė didžiulį betoninį kryžių Kristaus kančios 1900 metų jubiliejui paminėti. Pasak regėtojų, Mergelė Marija palaimino šį kryžių ir jis tapo svarbia maldos vieta.
Viskas prasidėjo 1981 m. birželio 24 d., kai šeši jaunuoliai – Ivanka Ivanković, Mirjana Dragićević, Vicka Ivanković, Ivan Dragićević, Marija Pavlović ir Jakov Čolo – pamatė ant Podbrdo kalvos švytinčią moters figūrą su kūdikiu rankose. Išsigandę jie pabėgo.
Kitą dieną, birželio 25-ąją (ši diena laikoma apsireiškimų metinėmis), smalsumo ir vidinės traukos vedami, keturi iš jų grįžo į tą pačią vietą. Prie jų prisijungė dar du. Šįkart jie priėjo arčiau ir užmezgė pokalbį su pasirodžiusia moterimi. Ji prisistatė esanti Švenčiausioji Mergelė Marija, arba kaip ją vadina vietiniai – „Gospa“ (kroatiškai „Ponia“).
Komunistinė valdžia iškart sureagavo – regėtojai buvo tardomi milicijos, vežami į psichiatrijos ligonines, o parapijos klebonas tėvas Jozo Zovko, kuris gynė vaikus, buvo suimtas ir nuteistas kalėti. Tačiau nei persekiojimai, nei grasinimai nesustabdė apsireiškimų ir vis gausėjančių piligrimų srautų.
Pasak regėtojų, Mergelė Marija ateina su viena pagrindine žinia – grįžti pas Dievą. Jos pagrindinis titulas Medžiugorjoje yra Taikos Karalienė. Viena pirmųjų ir svarbiausių jos ištartų frazių buvo:
„Taika, taika, taika ir tik taika! Taika turi viešpatauti tarp Dievo ir žmogaus, ir tarp pačių žmonių!“
Šis kvietimas į taiką nuskambėjo likus dešimtmečiui iki žiauraus karo, sudraskiusio Jugoslaviją.
Per ilgus metus „Gospa“ perdavė tūkstančius žinių, kurias galima apibendrinti į penkis pagrindinius ramsčius, dažnai vadinamus „penkiais akmenimis“ (aliuzija į Dovydo kovą su Galijotu):
- Kasdienė malda: Ypač rožinio malda. „Melskitės, melskitės, melskitės,“ – tai dažniausiai kartojamas raginimas.
- Eucharistija: Dalyvavimas Šv. Mišiose turi būti gyvenimo centru.
- Biblijos skaitymas: Kasdienis Dievo Žodžio apmąstymas.
- Pasninkas: Trečiadieniais ir penktadieniais, dažniausiai tik su duona ir vandeniu. Tai auka už nusidėjėlius ir taiką pasaulyje.
- Mėnesinė išpažintis: Reguliarus susitaikymas su Dievu per Atgailos sakramentą.
Be to, regėtojams buvo patikėta dešimt paslapčių, kurios susijusios su ateities įvykiais pasaulyje. Kai ateis laikas, jos bus atskleistos žmonijai.
Be jau minėto kvietimo į taiką, šios frazės atspindi Medžiugorjos dvasią:
- „Aš atėjau čia, nes čia yra daug tikinčiųjų. Noriu būti su jumis, kad atverstumėte ir sutaikytumėte visą pasaulį.“
- „Brangūs vaikai! Jei žinotumėte, kaip stipriai jus myliu, verktumėte iš džiaugsmo.“
- „Dievas egzistuoja. Jame yra gyvenimas ir džiaugsmas. […] Jūs ieškokite Dievo, ir Jis jums duos viską, ko prašote.“
- „Šėtonas yra stiprus ir laukia progos pakenkti kiekvienam iš jūsų. Melskitės, ir taip jį nugalėsite.“
Katalikų Bažnyčios pozicija dėl Medžiugorjos yra atsargi ir nuosaiki. Apsireiškimai nėra oficialiai patvirtinti kaip antgamtiniai. Vatikano sudaryta komisija tyrė šį fenomeną, tačiau galutinio sprendimo nepaskelbė.
Vis dėlto, matydamas gausius dvasinius vaisius – atsivertimus, maldos grupių kūrimąsi, gausias išpažintis – popiežius Pranciškus 2019 metais oficialiai leido rengti piligrimines keliones į Medžiugorją. Tai reiškia, kad nors patys apsireiškimai tebėra tiriami, Medžiugorja yra pripažįstama kaip svarbi ir vaisinga maldos vieta.
Nepaisant oficialaus statuso, Medžiugorja išlieka gyvu tikėjimo centru. Vieniems tai – kontroversiška ir nepatvirtinta istorija. Kitiems – vieta, kur dangus palietė žemę, pakeitė jų gyvenimus ir sugrąžino viltį. Viena aišku: mažas Balkanų kaimelis neabejotinai paliko gilų pėdsaką milijonų žmonių širdyse ir tapo galingu priminimu apie taikos, maldos ir atsivertimo svarbą neramiame pasaulyje.