Matutini (lot. Matutinum), dabar dažniausiai vadinama Skaitymų valanda (Officium lectionis), buvo tradicinė naktinė arba ankstyvo ryto malda vienuoliniuose breviarijose. Iki II Vatikano Susirinkimo Matutini kartu su Laudes sudarė rytmetinę Dievo tarnybos dalį. Ši valanda apimdavo psalmes, skaitinius iš Šventojo Rašto ir Bažnyčios Tėvų raštų.
1. Pradžios kreipinys
V. Domine, labia mea aperies.
R. Et os meum annuntiabit laudem tuam.
(„Viešpatie, atverk mano lūpas. Ir mano burna skelbs Tavo šlovę.“)
2. Invitatorius (kvietimas melstis)
Psalmė 94 (Venite, exsultemus):
Ateikite, džiūgaukime Viešpačiui, šaukime iš džiaugsmo mūsų Išganytojui.
3. Psalmių ciklas
(Skyrėsi pagal dienas ir liturginį laikotarpį, pvz.:)
Psalmė 3:
Viešpatie, kiek daug mano persekiotojų!
Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydu, mano garbė ir mano galva pakelta.
Psalmė 37:
Viešpatie, nebausk manęs savo rūstybe ir nebausk manęs savo įniršiu.
4. Skaitiniai
– Skaitinys iš Šventojo Rašto.
– Skaitinys iš Bažnyčios Tėvų raštų ar kito šventojo teksto.
Pavyzdžiui, šv. Augustino ar šv. Grigaliaus Didžiojo homilijos.
5. Responsorijai
Po kiekvieno skaitinio giedamas atsakomasis giedojimas (Responsorium), pvz.:
R. In pace in idipsum dormiam et requiescam.
(„Ramybėje užmigsiu ir ilsėsiuosi.“)
6. Te Deum (tik sekmadieniais ir švenčių dienomis)
Te Deum laudamus, te Dominum confitemur.
(„Tave, Dieve, šloviname, Tave, Viešpatie, išpažįstame.“)
7. Baigiamoji malda ir palaiminimas
Matutini maldose vienuoliai ir dvasininkai skaitydavo psalmes, kurios keisdavosi pagal savaitės dienas, liturginius laikotarpius ar šventes. Psalmių pasirinkimas buvo sudarytas taip, kad apimtų įvairias dvasines nuotaikas: Dievo garbinimą, pagalbos šauksmus, atgailą ir dėkojimą. Be psalmių, kasdien būdavo skaitomas skaitinys iš Šventojo Rašto, dažniausiai iš Senojo ar Naujojo Testamento, kad maldininkai nuolat gilintųsi į Dievo žodį.
Po Biblijos skaitinių būdavo įtraukiami Bažnyčios Tėvų arba šventųjų raštai. Šie tekstai buvo parenkami pagal dienos šventę arba liturginį laikotarpį. Pavyzdžiui, Advento metu skaitydavo šv. Augustino ar šv. Ambraziejaus pamokslus apie Viešpaties atėjimą, Velykų laikotarpiu – šv. Grigaliaus Didžiojo ar šv. Leono Didžiojo raštus apie Kristaus prisikėlimą. Tokie skaitiniai ne tik papildydavo Biblijos tekstus, bet ir suteikdavo dvasinio mokymo bei pagilindavo tikėjimo supratimą.
Jei kalbame apie dabartinę valandų liturgiją, Matutini (Skaitymų valanda) yra lankstesnė – galima melstis bet kuriuo metu dieną arba naktį. Tekstai imami iš Valandų liturgijos knygų, kur yra nustatytos psalmės, skaitiniai ir maldos kiekvienai dienai.
Matutini savaitės ir švenčių struktūra
Įprastomis savaitės dienomis Matutini buvo sudaryti iš trijų dalių, vadinamų nocturnais (naktiniais ciklais):
– Pirmasis nocturnas – trys psalmės ir trys skaitiniai iš Šventojo Rašto.
– Antrasis nocturnas – trys psalmės ir skaitiniai iš Bažnyčios Tėvų raštų ar šventųjų biografijų.
– Trečiasis nocturnas – trys psalmės ir skaitiniai, susiję su dienos liturgine švente arba laikotarpiu (pvz., Gavėnia, Velykos).
Sekmadieniais ir didžiosiomis šventėmis Matutini būdavo iškilmingesni. Psalmės ir skaitiniai buvo gausesni, dažnai pridėdavo ilgesnes homilijas ar šventųjų gyvenimo aprašymus. Po paskutinio skaitinio dažniausiai giedamas Te Deum – iškilminga Dievo šlovinimo giesmė.
Didžiųjų švenčių metu (Kalėdos, Velykos, Sekminės ir kitos) Matutini galėjo prasidėti jau naktį arba labai anksti ryte. Pavyzdžiui, Kalėdų naktį būdavo kalbami specialūs skaitiniai apie Jėzaus gimimą iš pranašų raštų ir Bažnyčios Tėvų meditacijos apie Dievo įsikūnijimą.
Advento ir Gavėnios laikotarpiu Matutini skaitiniai pabrėždavo atgailą, budėjimą ir pasiruošimą Kristaus atėjimui arba kančiai bei prisikėlimui. Psalmės būdavo liūdnesnės ar susimąsčiusios, dažnai su maldavimais atleisti nuodėmes.