Matteo Zuppi (Matėjas Zupis)

Matteo Maria Zuppi (Matėjas Zupis), gimęs 1955 m. spalio 11 d. Romoje, Italijoje, yra Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas ir Bolonijos arkivyskupas. Jis žinomas dėl savo pastoracinio artumo, įsipareigojimo socialiniam teisingumui ir taikos skatinimo, ypač per savo darbą su Šv. Egidijaus bendruomene. Šiuo metu jis laikomas vienu įtakingiausių Italijos Bažnyčios veikėjų ir potencialiu kandidatu į popiežiaus sostą („papabile“).

Zuppi gimė Romoje, katalikiškoje šeimoje, kaip penktas iš šešių vaikų. Jo tėvas Enrico Zuppi buvo žurnalistas, o motina Carla Fumagalli – kilmingos šeimos narė. Jo dėdė, kardinolas Carlo Confalonieri, buvo svarbi figūra Bažnyčioje, o tai galėjo paveikti Matteo dvasinį pašaukimą.

1970-aisiais, būdamas paauglys, Zuppi prisijungė prie Šv. Egidijaus bendruomenės – katalikų pasauliečių judėjimo, orientuoto į vargšų tarnystę, taikos skatinimą ir ekumeninį dialogą. Ši patirtis giliai paveikė jo pažiūras ir pastoracinį stilių. Jis studijavo Romos Laterano universitete, kur įgijo teologijos bakalauro laipsnį, o vėliau Romos universitete „La Sapienza“ baigė literatūros ir filosofijos studijas, specializuodamasis krikščionybės istorijoje.

1981 m. kovo 9 d. Zuppi buvo įšventintas kunigu Romos vyskupijai. Jis tarnavo įvairiose Romos parapijose, dažnai dirbdamas su marginalizuotomis bendruomenėmis, įskaitant imigrantus ir benamius.

Zuppi karjera atspindi jo įsipareigojimą pastoracinei tarnystei ir socialiniam teisingumui:

  • 1981–2012 m.: Dirbo Romos parapijose, įskaitant Santa Maria in Trastevere, kuri yra Šv. Egidijaus bendruomenės centras. Jis taip pat buvo Romos vyskupijos kalėjimų kapelionas, teikdamas dvasinę paramą kaliniams. Kaip bendruomenės narys, Zuppi dalyvavo taikos derybose, įskaitant 1992 m. Mozambiko taikos susitarimą, kuris užbaigė pilietinį karą.
  • 2012–2015 m.: Popiežius Benediktas XVI paskyrė jį Romos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam vyskupo titulą. Zuppi buvo atsakingas už Romos centro sektorių, tęsdamas darbą su vargšais ir imigrantais.
  • 2015 m.–dabar: Popiežius Pranciškus paskyrė Zuppi Bolonijos arkivyskupu, vienos svarbiausių Italijos vyskupijų. Jo vadovavimo laikotarpiu Bolonijos arkivyskupija tapo žinoma dėl inovatyvių pastoracinių iniciatyvų, įskaitant dialogą su LGBTQ+ bendruomene, migrantų integraciją ir ekumenines pastangas.

2019 m. popiežius Pranciškus paskyrė Zuppi kardinolu, suteikdamas jam San Marcello al Corso bažnyčios titulą. Kaip kardinolas, jis tapo dar matomesnis Bažnyčios veikėjas, ypač Italijoje. 2022 m. Zuppi buvo išrinktas Italijos vyskupų konferencijos (CEI) prezidentu, sustiprindamas savo, kaip pagrindinio Italijos Bažnyčios lyderio, poziciją.

Zuppi yra artimas popiežiaus Pranciškaus bendražygis, dalijantis jo viziją dėl „vargšų Bažnyčios vargšams“. Jo pastoracinis stilius pabrėžia nuolankumą, klausymąsi ir dialogą, o tai pelnė jam pagarbą tiek tarp tikinčiųjų, tiek sekuliarios visuomenės.

Svarbūs darbai ir pozicijos

  • Taikos skatinimas: Per Šv. Egidijaus bendruomenę Zuppi dalyvavo įvairiose taikos iniciatyvose, įskaitant konfliktų sprendimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. 2022 m. popiežius Pranciškus paskyrė jį specialiuoju pasiuntiniu į Ukrainą, kur Zuppi tarpininkavo humanitarinėse misijose, įskaitant karo belaisvių mainus ir vaikų grąžinimą.
  • Socialinis teisingumas: Zuppi aktyviai remia migrantų teises, ragindamas Italiją ir Europą priimti atviresnę imigracijos politiką. Jis taip pat kovoja su skurdu ir socialine atskirtimi, organizuodamas labdaros programas Bolonijoje.
  • Dialogas ir įtrauktis: Zuppi inicijavo susitikimus su LGBTQ+ katalikais, siekdamas suderinti Bažnyčios mokymą su pastoraciniu jautrumu. Jis taip pat skatino ekumeninį dialogą su kitomis krikščionių konfesijomis ir religijomis.
  • Doktrininė pozicija: Zuppi laikomas nuosaikiu, ištikimu Bažnyčios mokymui, tačiau atviru diskusijoms dėl pastoracinių pokyčių, pavyzdžiui, didesnio pasauliečių vaidmens Bažnyčioje ar dvasininkų celibatą reglamentuojančių taisyklių peržiūros.

2025 m., būdamas 70 metų, Zuppi laikomas vienu stipriausių kandidatų tapti kitu popiežiumi. Jo artumas popiežiaus Pranciškaus reformoms, patirtis Italijos Bažnyčioje ir tarptautinė reputacija dėl taikos skatinimo daro jį patraukliu kandidatu. Kaip Italijos vyskupų konferencijos prezidentas, jis turi stiprią platformą formuoti Bažnyčios kryptį. Tačiau kai kurie konservatyvūs Bažnyčios nariai gali laikyti jį pernelyg progresyviu, ypač dėl jo dialogo su LGBTQ+ bendruomene ir imigracijos pozicijų.

Jo šūkis „Quo ego vadam et pascam?“ („Kur eisiu ir ganysiu?“) atspindi jo pastoracinį pašaukimą ir rūpestį bendruomene.

Zuppi yra žinomas dėl savo paprastumo, šilumos ir gebėjimo megzti dialogą. Jis dažnai lankosi Bolonijos gatvėse, bendrauja su tikinčiaisiais ir vietos bendruomenėmis, vengdamas pompastiškumo. Jis laisvai kalba italų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis, o tai padeda jam tarptautinėje veikloje. Jo pomėgiai apima istoriją ir literatūrą, o jis dažnai remiasi kultūriniais ir istoriniais kontekstais savo pamoksluose.

Matteo Zuppi yra pastoracinis lyderis, derinantis gilų tikėjimą, socialinį įsipareigojimą ir diplomatinį jautrumą. Jo darbas su Šv. Egidijaus bendruomene, vadovavimas Bolonijos arkivyskupijai ir Italijos vyskupų konferencijai bei taikos misijos stiprina jo, kaip globalios Bažnyčios veikėjo, reputaciją. Ar jis taps popiežiumi, priklausys nuo konklavos dinamikos, tačiau jo įtaka Katalikų Bažnyčiai jau yra reikšminga.