Šv. Ambraziejus (lot. Sanctus Ambrosius), Bažnyčios Tėvas ir vienas iš didžiųjų IV amžiaus teologų, rašydamas apie Mergelę Mariją savo veikale De virginitate (Apie mergelystę), pateikė garsią mintį:
„Marijos gyvenimas yra taisyklė visiems.“ (Vita Mariae disciplina est omnibus.)
Tai reiškia, kad Marijos gyvenimas yra tarsi pavyzdinė trajektorija kiekvienam krikščioniui, nes jame atsiskleidžia, ką reiškia gyventi tikėjimu, klusnumu, meile ir visišku atsidavimu Dievo valiai.
Marija gyveno paprastą, kuklų, bet dvasine prasme labai gilų gyvenimą. Jos “taisyklė” nėra įstatymų rinkinys – tai širdies laikysena, kurią galima apibūdinti keliais bruožais:
– Klausymas: Marija viską saugojo širdyje ir svarstė. Ji ne šnekėjo daug, bet įsiklausė į Dievą.
– Tylus veiklumas: Ji tarnavo kitiems ne garsiai, bet ištikimai ir nenuilstamai, kaip per apsilankymą pas Elzbietą.
– Paklusnumas be sąlygų: Jos „Tebūnie man“ (Lk 1,38) yra tikėjimo viršūnė, kai žmogus leidžia Dievui veikti per save.
– Motiniška meilė: Nuo Nazareto iki Kalvarijos – ji ištikima iki galo, net kai skauda labiausiai.
– Dvasinis vaisingumas: Ji tapo ne tik Jėzaus Motina, bet ir visos Bažnyčios Motina.
Kai Ambraziejus sako, kad Marijos gyvenimas yra taisyklė, jis kviečia ne kopijuoti, o įsikvėpti. Marija – ne ideali, toli esanti figūra, bet artimas žmogiškas pavyzdys, kaip galima būti Dievui atvira siela.
Jos gyvenimas – tai paslapties gyvenimas, kuriame Dievas veikia paprastume. Ir būtent todėl jis tampa taisyklė visiems – nuo vienuolių iki šeimų, nuo pasauliečių iki kunigų. Nes tai gyvenimas, kuriame meilė išreiškiama kasdienybės tylume, o ištikimybė tampa didžiausia jėga.
Marijos gyvenimas, kaip „taisyklė visiems“, atskleidžiamas ne tik per jos klausymą ir apmąstymą, bet ir per nepaprastą drąsą bei pasitikėjimą Dievu. Ji, suvokdama Angelo Gabrieliaus žinią apie savo ypatingą misiją, neabejojo, nors ir nežinojo visų pasekmių. Šis aklas pasitikėjimas Dievo planu yra pamatinis krikščioniško gyvenimo principas, atsispindintis ir šiuolaikinių tikinčiųjų gyvenimuose. Šv. Augustinas rašė apie Marijos nuolankumą, teigdamas, kad ji yra pavyzdys visiems, siekiantiems dvasinio tobulumo. Jos „fiat“, „tebūnie“, yra ne tik sutikimas su Dievo valia, bet ir pilnas atsidavimas, kurio siekia kiekvienas tikrasis Jėzaus sekėjas.Marijos gyvenimas taip pat pabrėžia svarbą išlikti arti Dievo, net ir susidūrus su išbandymais. Ji stovėjo prie kryžiaus, patyrusi didžiausią skausmą, tačiau išliko tvirta savo tikėjime. Šis jos ištvermingumas yra įkvepiantis pavyzdys visiems, kurie kovoja su sunkiais gyvenimo išbandymais. Juk tikėjimas, kaip ir Marijos tikėjimas, reikalauja ne tik džiaugsmo akimirkų, bet ir gebėjimo išlikti ištikimiems Dievui net ir tamsiausiomis valandomis. Ši nuolatinė malda ir ryšys su Dievu yra esminis Marijos gyvenimo bruožas, kuris turėtų būti pavyzdžiu kiekvienam krikščioniui. Todėl Marijos gyvenimas nėra tik istorinis faktas, bet ir nuolatinis kvietimas sekti jos pavyzdžiu ir siekti dvasinio tobulumo. Jis yra gyvas pavyzdys, kaip gyventi tikėjimu, viltimi ir meile.