Kilnusis mano sielos Sarge, švytintis gražiajame danguje lyg švelni ir tyra ugnis, netoli amžinojo sosto! Tu dėl manęs ateini į šią žemę ir apšvieti mane savo šviesa. Puikusis angele, tu tapai mano broliu, mano draugu ir guodėju.
Žinodamas mano didelį silpnumą, tu vedi mane už rankos. Matau, kaip švelniai tu pašalini akmenis man iš kelio. Tavo meilus balsas nuolat kviečia mane žiūrėti tik į dangų. Kuo labiau menką ir mažą tu mane matai, tuo labiau švyti tavo veidas.
Tu skrieji erdve greičiau nei žaibas – nulėk kuo dažniau vietoj manęs pas tuos, kurie man brangūs! Savo sparnu nušluostyk jų ašaras! Giedok jiems, koks geras yra Jėzus, giedok, kiek džiaugsmo yra kentėjimuose, ir visai tyliai pašnibždėk jiems mano vardą.
Aš noriu savo trumpame gyvenime gelbėti savo brolius – nusidėjėlius. Puikusis tėvynės skelbėjau, duok man savo šventos ugnies! Aš neturiu nieko, tik savo aukas ir savo neišvaizdų skurdą. Suvienyk juos su tavo tyru kvapu ir nunešk juos Dievui, vienam Trejybėje! Amen.