Amžinasis Ganytojau Jėzau Kristau, pripildyk Šventosios Dvasios malonių mūsų vyskupijos ganytoją ir visus vyskupus, kad jie būtų ganytojai pagal Tavo Širdį. Padėk jiems visą laiką gyventi ir dirbti savo aukštam pašaukimui, kad nieko kito netrokštų ir nieko kito nebijotų, kaip tik Tavęs. O kai ateisi visų teisti, leisk mums būti jų džiaugsmu, o jiems – Tavo pergalės vainiko dalyviais. Amen.
Ši malda už vyskupus gražiai atspindi gilią bažnytinę tradiciją, kurioje vyskupas laikomas Kristaus atstovu ir ganytoju savo tikinčiųjų kaimenėje. Malda prašo ne tik asmeninių vyskupų dorybių, bet ir Dievo malonės, kad jie visada liktų ištikimi savo pašaukimui. Prisiminkime, kad vyskupų vaidmuo istorijoje buvo itin svarbus – jie saugojo tikėjimą, skleidė Evangeliją ir dažnai stojo prieš priespaudą, kaip liudija daugybės šventųjų vyskupų gyvenimai. Šv. Ambraziejus Mediolanietis, pavyzdžiui, drąsiai gynė krikščionis nuo imperatoriaus, o Šv. Augustinas Hiponietis paliko neįkainojamą teologinį palikimą.
Maldos prašymas, kad vyskupai nieko kito netrokštų ir nebijotų, kaip tik Dievo, remiasi Evangelijos žodžiais: „Nes kas norės išsaugoti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją ras“ (Mt 16,25). Tai kvietimas visiškam atsidavimui Dievui, kuris yra vyskupų pašaukimo pamatas. Malda taip pat pabrėžia bendrystę tarp vyskupų ir tikinčiųjų, kur tikinčiųjų maldos ir palaikymas yra svarbūs vyskupų tarnystėje. Baigiamasis maldos prašymas – kad vyskupai dalyvautų Kristaus pergalės vainike – simbolizuoja jų ištikimybę ir atlygį už tarnystę Dievui ir Bažnyčiai. Tokia malda yra ne tik prašymas, bet ir išreiškimas gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu. Ji primena mums, kad vyskupų tarnystė yra ne tik žmogiškas darbas, bet ir Dievo dovana, reikalaujanti nuolatinės maldos ir palaikymo.