Sveika, išganingoji Auka, už mane ir visą žmoniją paaukota ant kryžiaus medžio. Sveikas, brangusis Kraujau, tekantis iš nukryžiuotojo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žaizdų ir nuplaunantis viso pasaulio nuodėmes. Atmink, Viešpatie, savo kūrinį, kurį atpirkai savo brangiuoju Krauju. Amen.
Malda per Šventųjų Mišių pakylėjimą yra ypatingas momentas, kai tikintieji garbina Eucharistiją – Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, realiai esančius duonos ir vyno pavidalu. Ši malda yra gili pagarbos ir dėkingumo išraiška už Kristaus auką ant kryžiaus. Minint šią auką, prisimename žodžius iš Evangelijos pagal Joną: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueis pas Tėvą, tik per mane“ (Jn 14, 6). Pakylėjimo metu mes ne tik stebime šventąjį sakramentą, bet ir dalyvaujame dangiškoje liturgijoje, jungdamiesi su angelais ir šventaisiais.
Ši malda, nors ir trumpa, yra kupina gilios teologijos. Žodžiai „Sveika, išganingoji Auka…“ pabrėžia Kristaus aukos išpirkamąją galią, jo meilę žmonijai ir norą mus išgelbėti nuo nuodėmės. „Atmink, Viešpatie, savo kūrinį…“ yra maldavimas už gailestingumą ir Dievo apsaugą. Ši malda skatina apmąstyti savo vietą Dievo plane ir pripažinti savo silpnumą, kreipiantis į Jį pagalbos.
Įdomu tai, kad pakylėjimo malda nėra standartizuota ir gali skirtis priklausomai nuo liturgijos ir tradicijos. Tačiau visose maldose išlieka esminis dėmesys Kristaus aukai ir jos reikšmei mūsų gyvenime. Šis momentas yra kvietimas į tylų apmąstymą ir gilią bendrystę su Dievu. Šventųjų Mišių pakylėjimas yra ne tik ritualas, bet ir gyvas susitikimas su gyvuoju Kristumi.