Viešpatie Dieve,
Dėkoju Tau už mano tėvą ir jo meilę bei rūpestį. Laimink jį, suteik jam sveikatos, stiprybės ir išminties. Tegul jis visuomet jaučia Tavo globą ir meilę savo gyvenime. Padėk jam būti stipriu pavyzdžiu ir šviesa mūsų šeimai, o jo širdis tebus pripildyta ramybės ir džiaugsmo. Amen.
Ši malda už tėvą yra išreiškiamas dėkingumas Dievui už tėvo meilę ir rūpestį. Maldininkas prašo Dievo palaiminti tėvą, suteikti jam sveikatos, stiprybės ir išminties. Maldoje taip pat prašoma, kad tėvas jaustų Dievo globą ir meilę, būtų stiprus pavyzdys šeimai, ir jo širdis būtų pripildyta ramybės bei džiaugsmo.
Malda už tėvą – tai giliai asmeniškas ryšys su Dievu, kuriame išreiškiamas ne tik dėkingumas už tėvo buvimą, bet ir prašymas Dievo pagalbos ir palaimos jam. Ši malda gali būti kreipiamasi ne tik už gyvus tėvus, bet ir už tuos, kurie jau persikėlė į amžinybę, prašant jiems Viešpaties gailestingumo ir ramybės. Tokia malda atspindi krikščionišką tikėjimą, kad Dievas rūpinasi kiekvienu žmogumi ir gali stiprinti bei guosti net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Psalmės 23, kurioje sakoma: „Viešpats – mano ganytojas, man nieko netrūks“, puikiai atspindi tą pasitikėjimą Dievu, kuris yra maldos esmė.Įdomu pastebėti, kad maldos už artimuosius, ypač tėvus, tradicija giliai įsišaknijusi įvairiose religijose. Daugelis šventųjų gyvenimų aprašymų byloja apie jų nuolatinį maldingumą už savo šeimas. Švento Augustino raštuose randame daugybę pavyzdžių, kaip jis pats meldėsi už savo tėvą, prašydamas jam apšvietimo ir tikėjimo. Malda už tėvą gali būti ne tik asmeninė praktika, bet ir bendruomeninė, kai šeima ar parapijos bendruomenė kartu meldžiasi už savo tėvus, stiprindami tarpusavio ryšį ir tikėjimą. Ši malda tampa ne tik prašymu, bet ir veiksmu, kupinu meilės ir atsidavimo. Tikėjimas Dievo galia ir gailestingumu suteikia vilties ir stiprybės net ir tada, kai situacija atrodo beviltiška. Todėl malda už tėvą yra ne tik tradicija, bet ir gyvas tikėjimo išreiškimas.