Maloningasis Jėzau, sielų mylėtojau, meldžiu Tave dėl Tavo Švenčiausiosios Širdies agonijos ir Tavo nekaltosios Motinos sopulių, nuplauk savo Krauju viso pasaulio nusidėjėlius, kurie dabar kenčia agoniją ir šiandien numirs. Amen.
V. Jėzaus Širdie, kentusi agoniją. R. Pasigailėk mirštančių!
Ši malda už mirštančius, paremta Jėzaus Kristaus kančia ir jo Motinos Marijos skausmais, atspindi gilią krikščioniškąją tikėjimo sampratą apie išganymą ir gailestingumą. Jėzaus kraujo apvalymas simbolizuoja atpirkimą nuo nuodėmių, o malda už mirštančius pabrėžia bendrystės svarbą net ir mirties akivaizdoje. Švento Rašto eilutės, tokios kaip Psalmių 23 psalmė, kurioje kalbama apie Viešpaties ganytojo apsaugą, siūlo paguodą ir viltį mirties artumo metu.
Įdomu tai, kad panašios maldos egzistuoja ir kitose religijose, atspindėdamos universalų žmogiškąjį poreikį kreiptis į aukštesnę jėgą sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Ši malda nėra vien tik ritualas, bet ir aktyvus dalyvavimas žmogaus likime, išreiškiant užuojautą ir viltį amžinojo gyvenimo. Šv. Augustinas rašė apie Dievo gailestingumą, kuris apima visus, net ir mirties akivaizdoje. Malda gali būti suprantama kaip prašymas Dievo gailestingumo ne tik mirštančiajam, bet ir jo artimiesiems, suteikiant jiems stiprybės ir ramybės. Tikėjimas suteikia vilties, kad net ir mirtis nėra pabaiga, o perėjimas į amžinąjį gyvenimą. Ši malda, tad, yra ne tik prašymas, bet ir tikėjimo išpažinimas. Ji primena apie amžinąją meilę ir Dievo artumą visada, net ir mirties valandą.