Dievo Motina Nuolatine Gelbėtoja, Tavo dieviškasis Sūnus, kurį kadaise laikei rankose, išklauso kiekvieną Tavo prašymą. Pavesk jam <vardas>, už kurį Tave šiandien nuolankiai meldžiu. Tik ištark žodį, ir jam bus sugrąžinta sveikata. Neatsakyk šios malonės! Ligoniai džiaugiasi ypatingu Tavo gerumu – išmelsk Jėzų, kad išsaugotų mums <vardas> sveikatą ir gyvybę. Tu pati būk jam meilia ir gailestinga gydytoja, ir Tau padedant jis tikrai atgaus jėgas.
Tačiau jei Dievas, kurio valia valdo visą pasaulį, nuspręstų kitaip, tada, geroji Motina, suteik <vardas> jėgų, kad priimtų karčiąją taurę ir ramiai pasiduotų visagalio Dievo nutarimui. Duok jam kantrumo ir saugok jį nuo nevilties! Marija, Tu esi visagalė ir gali mus paguosti. Tu esi geriausia Motina ir trokšti mums padėti. Todėl maloningai mus išgirsk ir ateik į pagalbą. Amen.
Malda už ligonį, kreipiantis į Dievo Motiną Nuolatinę Gelbėtoją, rodo gilų tikėjimą ir pasitikėjimą Marijos užtarimu. Krikščionių tradicijoje Dievo Motina dažnai laikoma gailestingumo ir užtarimo šaltiniu, todėl šioje maldoje prašoma jos pagalbos ir globos sergančiam asmeniui. Maldoje jaučiamas nuoširdus rūpestis ligoniu, nuolankiai prašant Marijos užtarimo ir tikint, kad ji gali išmelsti Jėzaus malonę ir ligoniui sugrąžinti sveikatą.
Ši malda išreiškia ne tik troškimą, kad ligonis pasveiktų, bet ir gilesnį supratimą, jog Dievo valia yra aukščiausia. Jeigu Dievas nuspręstų kitaip, maldoje prašoma, kad ligonis turėtų jėgų priimti savo likimą ramiai ir su kantrumu. Tai yra raginimas susitaikyti su Dievo planu, net jei jis nėra toks, kokio tikimasi, tačiau kartu meldžiama paguodos ir stiprybės įveikiant sunkumus.
Malda taip pat išreiškia tvirtą pasitikėjimą Marijos gailestingumu ir jos gebėjimu paguosti sergantį žmogų bei jo artimuosius. Ji įkūnija viltį, kad Marija, būdama geriausia Motina, išklausys šiuos prašymus ir ateis į pagalbą, nepriklausomai nuo to, koks būtų Dievo sprendimas. Ši malda yra tarsi tiltas tarp žmogaus silpnumo ir Dievo visagalybės, pabrėžiantis tikėjimo svarbą ligos metu.
Malda už ligonį dažnai naudojama šeimos narių arba draugų, kurie siekia suteikti dvasinę paramą sergančiam artimui. Ji gali būti kalbama bet kuriuo metu, kai yra būtina pagalba, o ypač per ligos laikotarpį, kai sveikata yra trapi ir reikia stiprybės tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems.
Kitos maldos už ligonį:
Viešpatie, Tavęs meldžiame už mūsų brangųjį <vardas>. Ištiesk savo gailestingas rankas ir paliesk jo kūną, kad būtų suteikta sveikata ir stiprybė. Tegul Tavo meilės šviesa pripildo jo širdį viltimi ir ramybe, o Tavo dieviškas vedimas būna jo stiprybės šaltinis sunkiomis akimirkomis. Leisk, kad šioje negandoje jis pajustų Tavo artumą, ir suteik jam pasitikėjimo Tavo išmintimi ir malonumu. Amen.
Dieve, Tu esi gydytojas ir guodėjas visiems, kurie kenčia. Prašau, kad pasigailėtum <vardas> ir siųstum jam pasveikimo malonę. Tegul gydytojai, seselės ir visi, kurie juo rūpinasi, būna Tavo įrankiais ir teikia jam stiprybės. Viešpatie, pripildyk jo sielą ramybe, kad per Tavo gailestingumą jis rastų sveikatą kūnui ir sielai. Tegul kiekvienas atodūsis ir kiekvienas skausmas būtų auka Tau, Viešpatie, ir padėtų jam priartėti prie Tavo amžinojo šviesos pažado. Amen.
Ši malda, kreipimasis į Dievo Motiną, atspindi gilią tikėjimo ir pasitikėjimo ja jėgą. Ji apima ne tik prašymą išgydyti, bet ir pasirengimą priimti Dievo valią, net jei ji ir nėra palanki. Tokia nuolankumo ir pasidavimo Dievo planui demonstracija yra svarbi tikėjimo dalis. Jėzaus žodžiai „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate sunkiai apkrauti, ir aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28) duoda vilties ir stiprybės net sunkiausiomis akimirkomis. Malda už ligonį yra ne tik prašymas, bet ir bendrystės aktas, kuriame mes dalinamės savo skausmu ir viltimi su Dievu.Švento Augustino žodžiai „Mūsų širdyse yra Dievo troškulys, kurį gali numalšinti tik Jis pats“ puikiai apibūdina mūsų poreikį kreiptis į Dievą maldoje, ypač sunkių išbandymų metu. Malda už ligonį gali būti ir bendruomenės malda, stiprinanti tikėjimą ir vienybę. Daugelis šventųjų gyvenimų aprašo stebuklingus išgijimus, kurie įvyko po nuoširdžių maldų, primindami apie Dievo gailestingumą ir galią. Tačiau svarbu prisiminti, kad Dievo valia kartais gali būti ne tokia, kokios mes tikimės. Priimti šią valią su tikėjimu ir viltimi – tai tikro tikėjimo ženklas. Malda už ligonį yra meilės ir tikėjimo išraiška, kuri gali suteikti paguodos ir stiprybės tiek ligonio, tiek jo artimiesiems. Ji primena mums apie Dievo amžiną meilę ir rūpestį kiekvienu žmogumi.