Gailestingasis Dieve, Tu esi mūsų paguoda ir stiprybė.
Pažvelk į mano širdį, pilną liūdesio,
Ir nušluostyk mano ašaras savo meile.
Suteik man ramybę, kad pajusčiau Tavo artumą,
Ir stiprybę, kad neščiau savo kryžių.
Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų,
Kuris kentėjo už mus ir gyvena per amžius. Amen.
Gerasis Dieve, mano Tėve ir Paguoda,
Tu matai mano širdį, pilną liūdesio,
Ir žinai kiekvieną mano ašarą.
Apkabink mane savo meile,
Kad pajusčiau Tavo ramybę ir viltį.
Padėk man nešti savo skausmą
Ir rasti džiaugsmą Tavo artume.
Per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją,
Suteik man stiprybės ir nušluostyk mano ašaras.
Amen.
Šios maldos tinka kalbėti, kai širdį užvaldo liūdesys, sielvartas ar noras verkti, nesvarbu, ar tai būtų dėl asmeninių netekčių, nusivylimų, ar tiesiog sunkių gyvenimo akimirkų. Jos gali būti sakomos vienumoje, kai žmogus jaučia poreikį išsakyti savo jausmus Dievui, arba per bendruomenines pamaldas, pvz., gedulo Mišiose ar maldose už kenčiančius. Lietuvoje tokios maldos dažnai kalbamos per gavėnią, gedulo laikotarpiu ar prie kryžių, prašant Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų, pvz., šv. Juozapo, globėjo sunkiomis akimirkomis, užtarimo. Jos taip pat tinka vaikams, ieškantiems žodžių išreikšti savo jausmams, ir padeda stiprinti tikėjimą, kad Dievas yra arti net didžiausiame skausme.