Gailestingasis Dieve, Tu esi mūsų viltis ir šviesa.
Pažvelk į mano širdį, paskendusią neviltyje,
Ir uždek joje savo meilės liepsną.
Suteik man stiprybės pakilti ir tikėjimo Tavo pažadais.
Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų,
Kuris nugalėjo mirtį ir gyvena per amžius. Amen.Gerasis Dieve, mano Tėve ir Prieglobsti,
Tu matai mano širdį, kur tamsa užgožia viltį.
Būk šalia manęs, kai jaučiuosi vienišas ir silpnas,
Ir uždek mano sieloje savo šviesą.
Padėk man rasti kelią per neviltį,
Ir stiprink mano tikėjimą Tavo gailestingumu.
Per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją,
Suteik man viltį, kuri niekada negęsta.
Amen.Šios maldos tinka kalbėti, kai žmogų apima neviltis, bejėgiškumo jausmas ar gyvenimo prasmės praradimas, nesvarbu, ar tai sukelta asmeninių krizių, tokių kaip netektys, ligos, ar vidiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, depresija ar nusivylimas. Lietuvoje šios maldos sakomos per gavėnią, gedulo laikotarpiu, ar asmeninėje maldoje bažnyčiose ir prie kryžių, prašant Švč. Mergelės Marijos, šv. Judo Tado, neįmanomų situacijų globėjo, ar šv. Teresės Avilietės, dvasinės stiprybės mokytojos, užtarimo. Jos tinka bendruomeninėse pamaldose, pvz., per Mišias už kenčiančius, arba vaikams, ieškantiems paprastų žodžių išreikšti savo jausmams, padedant stiprinti tikėjimą, kad Dievas yra arti net tamsiausiais momentais.