Mahometo dvasinė kelionė, žinoma kaip Isra ir Mi’raj (Miraj), yra vienas reikšmingiausių islamo tradicijos įvykių, aprašytas Korane ir hadisuose. Tai dviejų dalių kelionė, kurią pranašas Mahometas atliko maždaug 621 m., laikoma dvasine ir fizine patirtimi, sustiprinusia jo pranašišką misiją. Isra reiškia naktinę kelionę iš Mekos į Jeruzalę, o Mi’raj – pakilimą į dangų, kur Mahometas susitiko su Dievu ir kitais pranašais.
Isra: kelionė į Jeruzalę
Pagal islamo tradiciją, Mahometas buvo paimtas naktį iš Šventosios mečetės (Masjid al-Haram) Mekos į „Tolimiausią mečetę“ (Masjid al-Aqsa) Jeruzalėje. Ši kelionė įvyko ant sparnuoto žirgo, vadinamo Buraq, lydimo arkangelo Gabrieliaus (Džibrilo). Korane (17:1) sakoma: „Šlovė Tam, kuris savo tarną naktį perkėlė iš Šventosios mečetės į Tolimiausią mečetę, kurios aplinką Mes palaiminome, kad parodytume jam Mūsų ženklus.“
Jeruzalėje, prie Šventyklos kalno, Mahometas vadovavo maldai su kitais pranašais, tokiais kaip Abraomas, Mozė ir Jėzus, taip patvirtindamas islamo tęstinumą su ankstesnėmis monoteistinėmis tradicijomis. Ši vieta siejama su „Pamato akmeniu“, esančiu po Uolos kupolu.
Mi’raj: pakilimas į dangų
Po maldos Jeruzalėje Mahometas, lydimas Gabrieliaus, pakilo per septynis dangaus sluoksnius (Mi’raj). Kiekviename sluoksnyje jis susitiko su skirtingais pranašais:
- Pirmasis dangus: Adomas.
- Antrasis dangus: Jėzus ir Jonas Krikštytojas.
- Trečiasis dangus: Juozapas.
- Ketvirtasis dangus: Idrisas (Enochas).
- Penktasis dangus: Aaronas.
- Šeštasis dangus: Mozė.
- Septintasis dangus: Abraomas.
Septintajame danguje Mahometas priartėjo prie Dievo „Sidrat al-Muntaha“ (Lotosų medžio, žyminčio visatos ribą) ir gavo nurodymą musulmonams melstis penkis kartus per dieną (salat). Iš pradžių Dievas liepė melstis 50 kartų per dieną, bet Mozės patarimu Mahometas paprašė sumažinti iki penkių, parodydamas Dievo gailestingumą.
Mahometo dvasinė kelionė turi kelias reikšmes:
- Religinė: Isra ir Mi’raj patvirtina Mahometo, kaip paskutinio pranašo, statusą ir islamo ryšį su judaizmu bei krikščionybe. Jeruzalės pasirinkimas pabrėžia jos šventumą islamui, todėl Šventyklos kalnas laikomas trečiąja švenčiausia vieta po Mekos ir Medinos.
- Dvasinė: Kelionė simbolizuoja žmogaus siekį priartėti prie Dievo, įveikiant žemiškas ribas. Hadisuose pabrėžiama, kad Mahometas matė rojaus ir pragaro vizijas, sustiprindamas tikėjimą pomirtiniu gyvenimu.
- Praktinė: Mi’raj nustatė penkių kasdienių maldų taisyklę, kuri yra vienas iš penkių islamo stulpų.
Musulmonai mini Isra ir Mi’raj per šventę, vadinamą Lailat al-Mi’raj, kuri paprastai švenčiama 27-ąją Rajab mėnesio dieną (islamo kalendoriuje). 2025 m. tai turėtų būti apie vasario 27 d. Veiklos:
- Maldos: Musulmonai atlieka papildomas maldas mečetėse, ypač al Aksos mečetėje Jeruzalėje, prisimindami Mahometo kelionę.
- Korano skaitymas: Skaitomi skyriai, susiję su kelione, ir hadisai, aprašantys įvykius.
- Paskaitos ir pasakojimai: Bendruomenės renkasi klausytis apie Mahometo patirtis, stiprindamos tikėjimą.
- Postas: Kai kurie musulmonai pasninkauja šią dieną, nors tai nėra privaloma.
Jeruzalėje piligrimai lanko Uolos kupolą ir al Aksos mečetę, melsdamiesi prie „Pamato akmens“, siekdami dvasinio ryšio su Mahometo kelione.
Įdomūs faktai
- Buraq: Sparnuotas žirgas, aprašomas kaip „baltesnis už sniegą, greitesnis už žaibą“, simbolizuoja dvasinį greitį. Kai kurie musulmonai tiki, kad Buraq buvo pririštas prie vietos, dabar vadinamos Raudų siena (al-Buraq siena arabų tradicijoje).
- Pėdsakas ant uolos: Islamo legenda teigia, kad „Pamato akmenyje“ Uolos kupolo centre yra Mahometo pėdsakas, likęs jam kylant į dangų. Nors mokslininkai tai laiko simboliu, jis traukia piligrimus.
- Dialogas su Moze: Hadisuose aprašoma, kaip Mozė patarė Mahometui prašyti Dievo sumažinti maldų skaičių, parodydamas pranašų brolystę.
- Krikščionių ir žydų ryšys: Kai kurie mokslininkai lygina Mi’raj su bibliniais pakilimais, pvz., Enocho ar Elijo, rodydami monoteistinių tradicijų bendrumą.
Istoriniu požiūriu, Isra ir Mi’raj sustiprino Jeruzalės svarbą islamui, paskatindama Uolos kupolo ir al Aksos mečetės statybas VII a. Šventyklos kalnas tapo musulmonų piligrimystės centru, bet taip pat konfliktų židiniu dėl jo šventumo judaizmui.
Šiuolaikiniame kontekste kelionė išlieka politiškai jautri tema:
- Palestinietiška tapatybė: Al Aksos mečetė ir Uolos kupolas yra palestiniečių pasipriešinimo simboliai, dažnai minimi protestuose prieš Izraelio kontrolę Rytų Jeruzalėje.
- Įtampos: Bet kokie veiksmai, keičiantys Šventyklos kalno status quo, pvz., nemusulmonų maldos ar archeologiniai kasinėjimai, sukelia musulmonų bendruomenės reakcijas, remiantis Mahometo kelionės šventumu.
Citatos
- Koranas (17:1): „Šlovė Tam, kuris savo tarną naktį perkėlė iš Šventosios mečetės į Tolimiausią mečetę, kad parodytume jam Mūsų ženklus.“
- Hadisas (Sahih al-Bukhari): „Kai pasiekiau Sidrat al-Muntaha, pamačiau šviesą, kurios negaliu aprašyti, ir Dievas man liepė melstis penkis kartus per dieną.“
- Sufijų poetas Rumi: „Mahometo kelionė moko mus, kad tikrasis pakilimas yra širdies kelionė į Dievą.“
Isra ir Mi’raj yra ne tik Mahometo dvasinės patirties liudijimas, bet ir islamo universalumo simbolis, jungiantis Meką, Jeruzalę ir dangų. Kelionė pabrėžia Jeruzalės šventumą, sustiprina kasdienės maldos svarbą ir įkvepia musulmonus siekti dvasinio tobulumo. Kaip sakė islamo mokslininkas Ibn Kathir: „Mi’raj yra Dievo dovana Mahometui ir jo bendruomenei, rodanti, kad tikėjimas peržengia laiko ir erdvės ribas.“
Tačiau kelionės reikšmė taip pat atspindi Šventyklos kalno sudėtingumą, kur susikerta islamo, judaizmo ir krikščionybės šventumas, keldamas tiek dvasinį įkvėpimą, tiek politines įtampas.