Po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Lotą ir jo dvi dukteris angelai išgelbėjo iš miestų, kurie tapo Dievo teismo simboliu. Šeima pabėgo į mažą miestelį Coarą, tačiau vėliau iš baimės Lotas su dukromis persikėlė į kalnus ir apsigyveno oloje (Pr 19, 30).
Tuo metu žemė atrodė sunaikinta. Miestai buvo pelenai, o gyventojų beveik neliko. Loto dukterims atrodė, kad žmonių pasaulis baigėsi, ir nebeliko vyrų, su kuriais jos galėtų kurti šeimas. Joms kilo kraštutinis planas: sugulti su tėvu ir taip pratęsti giminę.
Vyresnioji dukra pasiūlė jaunesniajai:
“Paduokime mūsų tėvui vyno ir sugulkime su juo, kad išsaugotume mūsų tėvo palikuonis.” (Pr 19, 32)
Tą vakarą jos nugirdė Lotą vynu. Vyresnioji sugulė su juo. Biblijoje pabrėžiama, kad Lotas nežinojo, kas vyksta:
“Jis nežinojo nei kada ji atsigulė, nei kada atsikėlė.” (Pr 19, 33)
Kitą naktį dukros pakartojo savo veiksmą: nugirdė Lotą ir sugulė jaunesnioji. Vėlgi, Lotas apie tai nieko nesuprato.
Abi dukterys pastojo.
- Vyresnioji pagimdė sūnų, kurį pavadino Moabu. Jis tapo moabitų tautos pradininku.
- Jaunesnioji pagimdė sūnų, vardu Ben-Amis. Jis tapo amonitų tautos protėviu (Pr 19, 37–38).
Abi tautos įsikūrė rytinėje Jordano pusėje ir vėliau tapo Izraelio kaimynais. Kartais tarp šių tautų kildavo karai, tačiau taip pat pasitaikydavo ir taikos laikotarpių.
Nors Moabas ir Amonas dažnai vaizduojami kaip Izraelio priešai, Dievo gailestingumo linija šioje istorijoje yra labai ryški. Iš moabitų tautos kilo Rūta – moteris, kuri tapo karaliaus Dovydo promočiute. Taip Moabo kraujas įsiliejo į Mesijo kilmės liniją, vedančią iki Jėzaus Kristaus (Mt 1, 5).
Tai rodo, kad net iš sudėtingų ir nuodėmingų pasirinkimų Dievas gali išvesti savo išgelbėjimo planą.
Ši istorija atskleidžia kelias svarbias tiesas:
- Senovės žmonių mentalitetas: noras bet kokia kaina pratęsti giminę buvo stiprus. Tai buvo pagrindinis būdas išsaugoti šeimos vardą ir paveldą.
- Nuodėmės pasekmės: nors dukterų tikslas buvo giminės pratęsimas, jų pasirinktas būdas buvo neteisingas. Ši istorija nėra pateikiama kaip moralės pavyzdys, bet kaip tik perspėjimas apie netinkamų sprendimų pasekmes.
- Dievo malonė: Dievas net ir iš nuodėmingų situacijų gali sukurti kažką gero. Loto palikuonys galiausiai tapo dalimi didžiojo Dievo išgelbėjimo plano.
Kraujomaiša
Loto istorijoje (Pr 19, 30–38) dukterų poelgis – sugulti su savo tėvu – yra kraujomaiša (incestas). Pagal dabartinius moralės ir įstatymų principus tai aiškiai laikoma sunkiu nusižengimu. Tačiau reikia atsižvelgti į kelis svarbius dalykus:
1. Biblijoje kraujomaiša formaliai buvo uždrausta tik vėliau
Dievo įstatymas dėl kraujomaišos (pvz., Kunigų knygoje 18 skyriuje) buvo duotas gerokai vėliau nei Loto laikai. Loto laikotarpiu žmonės dar neturėjo išsamios moralinės teisės, kuri vėliau tapo Izraelio tautos dalimi.
Svarbu: net jei įstatymas nebuvo oficialiai duotas, pats veiksmas jau buvo laikomas nederamu. Tai parodo pats Biblijos tonas – pasakojime nėra jokio pateisinimo ar pritarimo dukterų veiksmui. Pasakojimas pateikia faktą, bet ne giria.
2. Pradžios laikais kraujomaiša pasitaikydavo dažniau
Pagal Pradžios knygos logiką, pirmaisiais žmonių laikais artimi šeimos ryšiai buvo neišvengiami dėl mažo žmonių skaičiaus. Pvz., Adomo ir Ievos vaikai neišvengiamai tuokėsi tarpusavyje. Bet tai buvo išimtinė situacija, ne ilgalaikė taisyklė.
Iki Mozės įstatymo laikų tokie atvejai buvo vertinami kaip „praktiniai sprendimai“, siekiant pratęsti giminę.
3. Moralinis vertinimas Biblijoje
Nors pasakojime nėra aiškaus Dievo pasmerkimo, Biblijos stilius yra labai aiškus:
- Lotas buvo nugirdytas – jis nežinojo, kas vyksta.
- Dukterys elgėsi iš baimės ir noro pratęsti giminę, bet pasirinko neteisingą būdą.
Biblijos skaitytojui tai akivaizdus įspėjimas: ne visi patriarchų poelgiai yra pavyzdžiai. Kai kurie jų sprendimai liudija žmogaus silpnumą, ne Dievo valią.
4. Teologinė prasmė
Įdomu, kad nors kraujomaiša laikoma nuodėme, Dievas net ir iš šios situacijos išvedė gerą:
- Moabitas Boazas vedė moabitę Rūtą, kuri tapo karaliaus Dovydo promočiute.
- Iš Dovydo giminės kilo Jėzus Kristus.
Tai rodo Dievo gailestingumą: Dievas net per žmogaus nuodėmes gali vesti išgelbėjimo istoriją pirmyn.