Laisvieji mūrininkai, Lietuvoje dažnai vadinami tiesiog masonais arba laisvaisiais mūrininkais (angl. Freemasons), yra viena seniausių ir paslaptingiausių brolijų pasaulyje. Ši organizacija, kilusi XVIII a. pradžioje, siejama su simbolizmu, ritualais, filantropija, taip pat begale konspiracijos teorijų, priskiriančių jiems pasaulinę įtaką ar net slaptus planus. Nors masonai save pristato kaip broliją, skatinančią moralinį tobulėjimą ir brolybę, jų veikla dažnai apgaubta paslapties šydu, kuris kursto tiek smalsumą, tiek įtarimus.
Angliškas terminas Freemasons lietuvių kalboje verčiamas kaip laisvieji mūrininkai, atspindintis organizacijos simbolinį ryšį su viduramžių mūrininkų gildijomis, kurios statė katedras ir pilis. Žodis „laisvasis“ reiškia, kad šie mūrininkai buvo nepriklausomi amatininkai, o ne pavaldūs feodalams. Tačiau šiuolaikiniame kontekste terminas „masonai“ yra plačiau vartojamas ir dažnai laikomas tikslesniu, nes „laisvieji mūrininkai“ gali skambėti pernelyg archajiškai. Nepaisant to, abu terminai yra teisingi ir naudojami priklausomai nuo konteksto.
Laisvųjų mūrininkų brolija, kokią žinome šiandien, oficialiai susiformavo 1717 m., kai Londone buvo įkurta pirmoji Didžioji ložė, suvienijusi keturias vietines ložes. Tačiau jų šaknys siekia viduramžių mūrininkų gildijas, kurios naudojo slaptus ženklus ir ritualus, siekdamos apsaugoti savo amatą. Šios gildijos laikui bėgant transformavosi į „spekuliatyviąją“ masoneriją, kurią sudarė nebe amatininkai, o intelektualai, aristokratai ir kiti, siekę moralinio bei dvasinio tobulėjimo.
XVIII a. masonerija sparčiai plito Europoje ir Amerikoje, pritraukdama žymius veikėjus, tokius kaip Benjaminas Franklinas, Voltairas, Wolfgangas Amadeusas Mozartas ir net kai kurie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, pavyzdžiui, Mykolas Kleopas Oginskis. Masonų ložės veikė kaip diskusijų klubai, kuriuose buvo puoselėjamos Apšvietos idėjos – laisvė, lygybė, mokslas ir tolerancija.
Kaip pažymi istorikas John J. Robinson, „Masonerija XVIII a. tapo Apšvietos epochos veidrodžiu, atspindinčiu tiek racionalizmo triumfą, tiek visuomenės baimę dėl slaptų draugijų.“
Laisvųjų mūrininkų organizacija veikia per ložes – vietines grupes, pavaldžias Didžiajai ložei, kuri prižiūri masonų veiklą tam tikroje šalyje ar regione. Masonerija remiasi trimis pagrindiniais principais:
- Brolybė: Skatinamas narių solidarumas ir tarpusavio pagalba.
- Moralinis tobulėjimas: Ritualai ir simboliai, tokie kaip skriestuvas ir kampainis, skatina savirefleksiją ir dorybes.
- Tikėjimas aukštesne būtybe: Nors masonerija nėra religija, nariai privalo tikėti „Didžiuoju Architektu“, palikdami tikėjimo detales asmeniniam pasirinkimui.
Masonų ritualai yra hierarchiniai, suskirstyti į laipsnius (pvz., Mokinys, Pameistrys, Meistras). Aukštesni laipsniai, tokie kaip Škotijos rito 33-iasis laipsnis, yra pasiekiami tik ilgametės narystės metu. Ritualai dažnai apima simbolinius veiksmus, įkvėptus mūrininkystės, Biblijos ir senovės išminties tradicijų.
Citata iš masonų konstitucijos (Andersono konstitucijos, 1723 m.):
„Masonas privalo būti geras ir tikras žmogus, laisvai gimęs, geros reputacijos, laikantis Dievo ir šalies įstatymų.“
Mitai ir konspiracijos teorijos
Laisvieji mūrininkai dažnai siejami su konspiracijos teorijomis, priskiriančiomis jiems slaptą pasaulinę kontrolę, sąsajas su Iluminatais ar net šėtono garbinimą. Šie mitai kilo dėl kelių priežasčių:
- Slaptumas: Masonų ritualai ir susirinkimai yra privatūs, o nariai prisiekia saugoti paslaptis. Tai kurstė įtarimus, kad jie slepia nelegalias veiklas. „Jų slaptumas yra įrodymas, kad jie planuoja kažką, ko visuomenė neturi žinoti.“ (XIX a. antimaçoninis pamfletas)
- Įtakingi nariai: Masonų ložėse buvo daug garsių politikų, mokslininkų ir karalių, todėl kilo įtarimų, kad jie manipuliuoja istorijos eiga. Pavyzdžiui, JAV Nepriklausomybės deklaracijos signatarai, tokie kaip George’as Washingtonas, buvo masonai.
- Bažnyčios priešiškumas: Katalikų Bažnyčia nuo XVIII a. kritikavo masoneriją, laikydama ją nesuderinama su katalikybe. Popiežius Klemensas XII 1738 m. bule In Eminenti uždraudė katalikams dalyvauti masonų veikloje, teigdamas, kad jie skatina indiferentizmą religijos atžvilgiu. „Masonų ložės yra vietos, kur puoselėjamos erezijos ir slapti sąmokslai prieš Bažnyčią.“ (In Eminenti, 1738 m.)
- Literatūrinė propaganda: XIX a. suklastoti dokumentai, tokie kaip Protocols of the Elders of Zion, kartais siejo masonus su tariamais pasauliniais sąmokslais, nors šie dokumentai buvo antisemitiniai klastotės.
Istorikas Steven C. Bullock teigia: „Masonų paslaptys yra labiau simbolinės nei politinės, tačiau jų slaptumo aura pavertė juos idealiu taikiniu konspiracijos teorijoms.“
Laisvieji mūrininkai turėjo reikšmingą įtaką įvairiose srityse:
- Politinė įtaka: Masonų idėjos apie laisvę ir lygybę prisidėjo prie Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų. Pavyzdžiui, JAV Konstitucijos principai atspindi masonų puoselėjamą toleranciją ir demokratiją.
- Filantropija: Masonų ložės finansuoja labdaros projektus, ligonines ir švietimą. JAV Shriners organizacija, susijusi su masonerija, valdo vaikų ligonines.
- Kultūrinis atspindys: Masonų simboliai, tokie kaip „viską matanti akis“, tapo popkultūros dalimi, dažnai klaidingai siejami su sąmokslais. Literatūroje (pvz., Dan Brown Da Vinčio kodas) ir filmuose masonai vaizduojami kaip paslaptingi galios centrai.
- Lietuvos kontekstas: Lietuvoje masonų ložės veikė XVIII a. pabaigoje, ypač LDK teritorijoje. Jos pritraukdavo bajorus ir intelektualus, tačiau po 1795 m. padalijimų jų veikla buvo apribota Rusijos imperijos. Šiuolaikinėje Lietuvoje masonų ložės vėl veikia, tačiau jų įtaka yra minimali.
Svarbios citatos
- Apie masonų tikslus: „Mūsų tikslas yra padaryti gerus žmones dar geresniais per brolybės, tikėjimo ir moralės principus.“ (Masonų Didžiosios ložės deklaracija, XIX a.)
- Apie slaptumą: „Masonų paslaptys nėra skirtos slėpti blogybes, bet apsaugoti šventą brolybės ryšį.“ (Albert Pike, Morals and Dogma, 1871 m.)
- Kritikų požiūris: „Masonai slepia savo tikruosius ketinimus po kilnių žodžių skraiste, bet jų tikslas – valdyti pasaulį.“ (Antimaçoninis traktatas, 1820 m.)
- Istoriko komentaras: „Masonerija yra veidrodis, atspindintis visuomenės viltis ir baimes – vieniems jie yra šviesos nešėjai, kitiems – tamsos jėgos.“ (Margaret C. Jacob, The Origins of Freemasonry)
Laisvieji mūrininkai, arba masonai, yra organizacija, kurios istorija ir veikla persmelkta tiek kilnių idealų, tiek kontroversijų. Kilę iš viduramžių amatų gildijų, jie tapo Apšvietos epochos simboliu, skatinančiu laisvę, moralę ir brolybę. Tačiau jų slaptumas ir įtakingi nariai sukėlė mitus, siejančius juos su pasauliniais sąmokslais. Realybėje masonų veikla daugiausia sutelkta į filantropiją, saviugdą ir simbolinius ritualus, o konspiracijos teorijos dažniausiai yra pagrįstos iškraipymais ar išsigalvojimais. Lietuvoje masonerija turėjo ribotą, bet pastebimą įtaką, ypač XVIII a. Malleus Maleficarum palyginimas su masonais rodo, kaip skirtingais laikotarpiais visuomenės baimės kuria „pavojingų“ grupių įvaizdžius. Masonų istorija yra priminimas, kad tiesa dažnai slepiasi už mitų ir prietarų šydo, o kritinis mąstymas yra būtinas norint ją atskleisti.