2025 m. straipsnis „Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai apie Dievo prigimtį“ buvo paskelbtas Zygon: Journal of Religion and Science, akademiniame leidinyje, skirtame mokslo ir religijos dialogui. Tyrimą atliko dr. Emily Qureshi-Hurst, Oksfordo universiteto filosofijos ir teologijos mokslų daktarė, bendradarbiaudama su dr. Johnu Polkinghorne’u, Kembridžo universiteto emerituotu fiziku ir teologu, bei kitais mokslininkais iš Čikagos universiteto Mokslo ir religijos centro. Straipsnis nagrinėja, kaip kvantinės mechanikos principai, tokie kaip superpozicija, kvantinis susietumas ir netikrumo principas, gali būti interpretuojami teologinėje perspektyvoje, ypač panteistinių ir panenteistinių Dievo sampratų kontekste. Tyrimas siekė užmegzti dialogą tarp šiuolaikinės fizikos ir teologijos, reaguodamas į augantį susidomėjimą kvantinės fizikos filosofinėmis implikacijomis.
Tyrimo metodologija
Kadangi straipsnis yra teorinis, o ne empirinis, autoriai naudojo filosofinę, teologinę ir mokslinę analizę, o ne eksperimentinius metodus. Metodologija apėmė šiuos pagrindinius aspektus:
- Kvantinės fizikos principų apžvalga: Autoriai išanalizavo pagrindinius kvantinės mechanikos principus, įskaitant superpoziciją (dalelės būsenos, egzistuojančios keliose būsenose vienu metu, kol stebimos), kvantinį susietumą (dalelių tarpusavio priklausomybė, nepaisant fizinio atstumo) ir Heisenbergo netikrumo principą (ribotas gebėjimas vienu metu tiksliai išmatuoti tam tikras savybes, pvz., padėtį ir impulsą). Šie principai buvo pagrįsti standartine kvantinės mechanikos teorija ir naujausiais eksperimentiniais duomenimis, tokiais kaip kvantinio susietumo patvirtinimai CERN laboratorijose.
- Teologinė interpretacija: Straipsnyje lyginamos panteistinės (Dievas yra tapatus visatai) ir panenteistinės (Dievas yra visatoje, bet ją transcenduoja) Dievo sampratos su kvantinės fizikos principais. Autoriai nagrinėjo, kaip kvantinės mechanikos neapibrėžtumas ir tarpusavio ryšiai gali atspindėti Dievo imanentiškumą ir visumą.
- Filosofinė analizė: Buvo taikomas analitinis požiūris, vertinant kvantinės fizikos ontologines implikacijas (pvz., ar realybė yra deterministinė, ar probabilistinė) ir jų suderinamumą su teologinėmis doktrinomis apie Dievo prigimtį, tokiomis kaip visagalybė, visur esamumas ir laisva valia.
- Palyginamoji diskusija: Straipsnyje aptariami alternatyvūs požiūriai, įskaitant tradicinį teizmą (Dievas kaip atskiras kūrėjas) ir ateistinę kvantinės fizikos interpretaciją, teigiančią, kad šie principai paaiškinami be Dievo hipotezės.
Tyrimo dalyviai
Kadangi tai teorinis straipsnis, jame nebuvo tiesioginių dalyvių ar eksperimentinių grupių. Autoriai rėmėsi moksliniais duomenimis iš kvantinės fizikos literatūros, įskaitant Niels Bohr, Werner Heisenberg ir John Bell darbus, taip pat teologinėmis įžvalgomis iš tokių mąstytojų kaip Baruch Spinoza (panteizmas) ir Alfred North Whitehead (panenteizmas). Papildomai buvo konsultuojamasi su fizikais ir teologais per akademines konferencijas, tokias kaip 2024 m. Mokslo ir religijos forumas Oksforde.
Pagrindiniai rezultatai
Straipsnis pateikė šiuos pagrindinius rezultatus ir įžvalgas:
- Superpozicija ir Dievo imanentiškumas: Kvantinės superpozicijos principas, pagal kurį dalelės egzistuoja keliose būsenose vienu metu, buvo interpretuojamas kaip galimas Dievo visur esamumo ir imanentiškumo atspindys. Panenteistinėje perspektyvoje Dievas gali būti suvokiamas kaip „būsenų visuma“, apimanti visas galimybes, kol jos „stebimos“ per kūrimą. Qureshi-Hurst rašo: „Superpozicija siūlo metaforą Dievui, kuris yra visuose galimuose pasauliuose, bet kartu transcenduoja juos.“
- Kvantinis susietumas ir vienybė: Kvantinis susietumas, rodantis, kad dalelės išlieka tarpusavyje susijusios per didelius atstumus, buvo lyginamas su panteistine idėja, kad visata yra vieninga Dievo esatis. Autoriai teigia, kad susietumas atspindi holistinį visatos pobūdį, kuris gali būti suderinamas su Dievo kaip visumą vienijančios jėgos samprata. Polkinghorne cituojamas: „Kvantinis susietumas rodo, kad visata yra labiau tarpusavyje susijusi, nei leidžia klasikinė fizika, o tai dera su teologine vienybės vizija.“
- Netikrumo principas ir Dievo laisvė: Heisenbergo netikrumo principas, rodantis, kad tam tikros savybės negali būti tiksliai išmatuotos vienu metu, buvo interpretuojamas kaip suderinamas su Dievo laisve ir kūrybiškumu. Panenteizme šis neapibrėžtumas gali atspindėti Dievo veikimą per atvirą, nedeterministinę visatą.
- Suderinamumo ribos: Nors kvantinės mechanikos principai suderinami su panteistinėmis ir panenteistinėmis sampratomis, jie kelia iššūkių tradiciniam teizmui, ypač idėjai apie Dievą kaip atskirą, visagalį kūrėją. Pavyzdžiui, kvantinis neapibrėžtumas gali būti sunkiai suderinamas su Dievo visagalybe, jei Dievas neturi visiškos kontrolės virš kvantinių įvykių.
Išvados
Straipsnis padarė šias išvadas:
- Kvantinės mechanikos principai, tokie kaip superpozicija ir kvantinis susietumas, siūlo naujas perspektyvas panteistinėms ir panenteistinėms Dievo sampratoms, pabrėždamos Dievo imanentiškumą ir visatos vienybę.
- Šie principai kelia iššūkių tradiciniam teizmui, ypač Dievo visagalybės ir atskirumo doktrinoms, tačiau skatina atvirą teologinį dialogą apie Dievo ir visatos santykį.
- Kvantinė fizika nei įrodo, nei paneigia Dievo egzistavimo, bet suteikia turtingą metaforų ir konceptų rinkinį, praturtinantį mokslo ir religijos diskusijas.
Emily Qureshi-Hurst pabrėžia: „Kvantinė mechanika kviečia mus permąstyti Dievo prigimtį ne kaip statinį kūrėją, o kaip dinamišką, visatoje dalyvaujančią esybę.“ John Polkinghorne priduria: „Kvantinės fizikos keistumas atveria duris teologinei vaizduotei, bet reikalauja atsargumo, kad išvengtume pernelyg paprastų analogijų.“
Kritika ir ribotumai
Straipsnyje pripažįstami šie ribotumai:
- Kvantinės fizikos principų taikymas teologijai yra spekuliatyvus, nes trūksta empirinių duomenų, tiesiogiai siejančių fiziką su Dievo egzistavimu.
- Straipsnis daugiausia orientuotas į panteistines ir panenteistines perspektyvas, mažiau dėmesio skirdamas kitoms religinėms tradicijoms, tokioms kaip islamas ar budizmas.
- Filosofinės interpretacijos gali būti subjektyvios, todėl skirtingi mokslininkai gali siūlyti alternatyvius kvantinės fizikos ir teologijos sąsajų aiškinimus.
Šaltiniai
- Qureshi-Hurst, E., Polkinghorne, J., et al. (2025). „Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai apie Dievo prigimtį.“ Zygon: Journal of Religion and Science.
- Kvantinės mechanikos literatūros apžvalga ir Oksfordo mokslo ir religijos forumo diskusijos.