Apaštalas Petras, dažnai vadinamas „žmonių žveju“, yra viena ryškiausių Naujojo Testamento figūrų. Jo gyvenimas, darbai ir tikėjimas padarė didžiulę įtaką krikščionybės plėtrai.
Tikslios Petro gimimo ir mirties datos nėra istoriniškai patvirtintos, tačiau remiantis tradicija ir istoriniais šaltiniais, galima pateikti apytikslius laikotarpius:
- Gimimas: Manoma, kad Petras gimė apie 1 m. pr. Kr. – 10 m. po Kr. Betsaidoje, Galilėjoje (dabartinė Izraelio teritorija). Tikslus gimimo laikas nežinomas, nes tuo metu nebuvo įprasta tiksliai dokumentuoti gimimo datų.
- Mirtis: Pagal krikščioniškąją tradiciją, Petras buvo nukankintas Romoje apie 64–68 m. po Kr., valdant imperatoriui Neronui. Anot tradicijos, jis buvo nukryžiuotas aukštyn kojomis, nes manė, kad nėra vertas mirti taip pat, kaip Jėzus.
Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos. Jėzus Kristus jį pavadino Petru (gr. Petros, reiškia „uola“), simbolizuodamas jo būsimą vaidmenį kaip krikščionių bažnyčios pamatą (Mato 16:18). Petras buvo vienas pirmųjų Jėzaus mokinių ir laikomas apaštalų vadovu.
Jo kilmė ir gyvenimas
- Profesija: Prieš tapdamas Jėzaus mokiniu, Petras buvo žvejys Galilėjos ežere. Kartu su savo broliu Andriejumi ir kitais žvejais jis užsidirbdavo pragyvenimui žvejodamas.
- Šeima: Petras buvo vedęs, nes Naujajame Testamente minima, kad Jėzus išgydė jo uošvę (Mato 8:14–15). Apie jo žmoną ar vaikus informacijos nedaug.
- Charakteris: Petras buvo impulsyvus, aistringas ir kartais netgi karštakošis, tačiau taip pat nuoširdus ir atsidavęs. Jo tikėjimas ne kartą buvo išbandomas, tačiau jis tapo tvirtu krikščionių lyderiu.
Petro, kaip „žmonių žvejo“, metafora kilo iš Jėzaus žodžių: „Eikite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mato 4:19). Ši frazė atspindi Petro pašaukimą skleisti Evangeliją ir „pritraukti“ žmones prie krikščioniškojo tikėjimo.
Prieš sutikdamas Jėzų, Petras buvo patyręs žvejys. Galilėjos ežeras buvo turtingas žuvų, ir žvejyba buvo pagrindinis daugelio regiono gyventojų pragyvenimo šaltinis. Petras naudojo tinklus, valtis ir dirbo kartu su kitais žvejais, tokiais kaip Andriejus, Jokūbas ir Jonas. Jo žvejybos įgūdžiai simbolizuoja praktinį, darbštų gyvenimo būdą, kuris vėliau buvo perkeltas į dvasinį kontekstą.
Po Jėzaus pašaukimo Petras paliko savo žvejo amatą ir pradėjo „žvejoti žmones“, t. y. skelbti Jėzaus mokymą ir kviesti žmones tapti krikščionimis. Jo darbai apėmė:
- Evangelijos skelbimas: Petras buvo pagrindinis apaštalas, skelbęs Jėzaus prisikėlimą. Sekminių dieną jis pasakė galingą kalbą Jeruzalėje, po kurios apie 3000 žmonių priėmė krikštą (Apaštalų darbai 2:14–41).
- Bažnyčios kūrimas: Petras laikomas pirmuoju popiežiumi katalikų tradicijoje, nes Jėzus jam pavedė būti „uola“, ant kurios bus pastatyta bažnyčia.
- Stebuklai: Petras atliko daug stebuklų Jėzaus vardu, įskaitant ligonių gydymą ir net mirusiojo prikėlimą (Apaštalų darbai 9:36–42).
Petras atliko daug svarbių darbų, kurie padėjo pagrindą krikščionybės plėtrai:
- Jėzaus mokinys: Petras buvo vienas artimiausių Jėzaus mokinių, dalyvavęs svarbiausiuose įvykiuose, tokiuose kaip Jėzaus veido atsimainymas (Mato 17:1–9) ir Getsemanės sodo malda.
- Krikščionių lyderis: Po Jėzaus prisikėlimo Petras tapo pagrindiniu apaštalų vadovu, organizavęs pirmųjų krikščionių bendruomenes.
- Laiškai: Petro vardu yra priskiriami du Naujojo Testamento laiškai (1 Petro ir 2 Petro), kuriuose jis moko krikščionis apie tikėjimą, kančią ir viltį.
- Misionieriška veikla: Petras keliavo po įvairias Romos imperijos sritis, skleisdamas krikščionybę. Galiausiai jis atvyko į Romą, kur, anot tradicijos, buvo nukankintas.
Petro gyvenimas kupinas dramatiškų ir įkvepiančių istorijų, kurios atskleidžia jo tikėjimą, žmogiškumą ir atsidavimą.
1. Ėjimas vandeniu
Viena garsiausių istorijų yra Petro bandymas eiti vandeniu link Jėzaus. Kai Jėzus vaikščiojo Galilėjos ežero paviršiumi, Petras paprašė leisti jam ateiti pas Jį. Petras pradėjo eiti vandeniu, tačiau, išsigandęs vėjo ir bangų, ėmė skęsti. Jėzus ištiesė ranką ir jį išgelbėjo, sakydamas: „Mažatiki, kodėl suabejojai?“ (Mato 14:22–33). Ši istorija simbolizuoja tikėjimo ir abejonės dvilypumą.
2. Jėzaus išdavystė
Prieš Jėzaus nukryžiavimą Petras tris kartus išsigynė Jėzaus, kaip šis buvo išpranašavęs (Luko 22:54–62). Kai gaidys užgiedojo, Petras prisiminė Jėzaus žodžius ir karčiai verkė. Ši istorija parodo Petro žmogišką silpnumą, tačiau vėliau jis buvo atleistas ir tapo stipriu tikėjimo liudytoju.
3. Stebuklinga žvejyba
Prieš tapdamas Jėzaus mokiniu, Petras patyrė stebuklą, kai Jėzus liepė jam užmesti tinklus po nesėkmingos žvejybos nakties. Petras pakluso, ir tinklai buvo pilni žuvų tiek, kad vos neiširo (Luko 5:1–11). Šis įvykis įtikino Petrą sekti Jėzų.
4. Petro išlaisvinimas iš kalėjimo
Apaštalų darbuose aprašoma, kaip Petras buvo suimtas karaliaus Erodo ir įkalintas. Tačiau naktį angelas jį stebuklingai išvedė iš kalėjimo, atidaręs užrakintas duris (Apaštalų darbai 12:1–11). Ši istorija pabrėžia dievišką Petro apsaugą.
Petras yra laikomas krikščionių bažnyčios pamatu ir simboliu. Jo gyvenimas atspindi tikėjimo kelionę – nuo paprasto žvejo iki apaštalo, kuris atidavė savo gyvenimą už tikėjimą. Romos katalikų bažnyčia laiko jį pirmuoju popiežiumi, o Šv. Petro bazilika Vatikane yra pastatyta jo garbei.