Kas yra žmonės “Nones”?

Atsakymas

• Tyrimai rodo, kad „nones“ – tai žmonės, nesitapatinantys su jokia religija, dažnai pasirinkdami „jokia“ apklausose.
• Jie gali būti ateistai, agnostikai ar tiesiog „nieko konkretaus“, ir jų skaičius auga, ypač tarp jaunimo.
• Pavadinimas kilęs iš apklausų, kur „None“ reiškia „jokia“, atspindėdamas jų religinės priklausomybės nebuvimą.

Kas yra „nones“?

„Nones“ – tai asmenys, kurie nesitapatina su jokia organizuota religija, tokia kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Jie gali būti ateistai (netikintys Dievu), agnostikai (neįsitikinę, ar Dievas egzistuoja) arba tiesiog „nieko konkretaus“ – žmonės, kurie neturi aiškios religinės tapatybės, bet nebūtinai yra prieš religiją. Pavyzdžiui, 2024 metais JAV tokia grupė sudarė apie 28 % suaugusiųjų, o tai yra didžiausia religinė kategorija, lenkianti katalikus ar evangelikus (Pew Research Center, 2024). Globaliai jų dalis 2050 metais turėtų siekti apie 13 %, tačiau auga sekuliarėjančiose šalyse, kaip Europa ar Japonija (Pew Research Center, 2022).

Kodėl jie taip vadinami?

Pavadinimas „nones“ kilęs iš apklausų ir surašymų, kur respondentai, paklausti apie religiją, gali pasirinkti „jokia“ (angl. „None“) arba „nieko iš aukščiau“. Šis terminas sociologijoje pradėtas vartoti 1960-aisiais, kai pastebėta, kad vis daugiau žmonių neprisiskiria jokiai religinei tradicijai (Science of Connectedness, 2019). Tai rodo jų atsisakymą prisijungti prie bet kokios religinės kategorijos, dažnai dėl organizuotos religijos suvokimo kaip per daug dogmatiškos ar politizuotos.

Netikėta detalė: dvasingumas be religijos

Įdomu, kad daugelis „nones“ vis tiek ieško prasmės – per sportą, jogą ar gamtą, neturėdami tradicinės religinės priklausomybės. Tai rodo, kad jų religijos nebuvimas nebūtinai reiškia dvasingumo trūkumą, o veikiau kitokį prasmės paieškos būdą.

Pastaba: išsamus tyrimas

Šis straipsnis siekia išnagrinėti, kas yra „nones“ ir kodėl jie vadinami šiuo pavadinimu, remdamasis sociologiniais tyrimais ir statistika. „Nones“ – tai ne tik statistinė kategorija, bet ir socialinis fenomenas, atspindintis šiuolaikinio pasaulio pokyčius, ypač sekuliarizacijos ir individualizmo kontekste. Straipsnis apima jų apibrėžimą, pavadinimo kilmę, demografines charakteristikas, augimo tendencijas ir filosofinį žvilgsnį į jų vietą visuomenėje.

Apibrėžimas ir sudėtis

„Nones“ – tai žmonės, nesitapatinantys su jokia organizuota religija, tokia kaip krikščionybė, islamas, budizmas ar kitos tradicijos. Remiantis Pew Research Center apklausomis, jie apibūdinami kaip tie, kurie, paklausti apie religinę priklausomybę, atsako „ateistas“, „agnostikas“ arba „nieko konkretaus“ (angl. „nothing in particular“) (Pew Research Center, 2024). 2024 metais JAV tokia grupė sudarė apie 28 % suaugusiųjų, o tai yra didžiausia religinė kategorija, lenkianti katalikus (23 %) ar evangelikus (24 %) (Pew Research Center, 2024). Globaliai, pagal projekcijas, 2050 metais „nones“ sudarys apie 13 % pasaulio gyventojų, tačiau jų dalis mažėja dėl mažesnio gimstamumo sekuliarėjančiose šalyse, palyginti su religingais regionais, kaip Afrika ar Artimieji Rytai (Pew Research Center, 2022).

Jų sudėtis įvairi: dauguma (63 %) save apibūdina kaip „nieko konkretaus“, 17 % yra ateistai, o 20 % – agnostikai (Pew Research Center, 2024). Tai rodo, kad „nones“ nėra vienalytė grupė – jie nebūtinai netiki Dievu, bet daugelis tiki aukštesne jėga ar yra dvasingi be religijos. Pavyzdžiui, sociologiniai tyrimai rodo, kad daugelis „nones“ vis tiek dalyvauja veiklose, kurios tenkina dvasinius poreikius, kaip joga, sportas ar gamtos apmąstymai, neturėdami tradicinės religinės priklausomybės (Science of Connectedness, 2019).

Pavadinimo kilmė

Pavadinimas „nones“ kilęs iš apklausų ir surašymų, kur respondentai, paklausti apie religiją, gali pasirinkti „jokia“ (angl. „None“) arba „nieko iš aukščiau“. Šis terminas sociologijoje pradėtas vartoti 1960-aisiais, kai tyrėjai, kaip Glenn M. Vernon, pastebėjo augantį skaičių žmonių, kurie neprisiskiria jokiai religinei tradicijai (Pew Research Center, 2024). Kaip pažymi Vernon, šis pavadinimas yra neigiamas – jis nurodo, ko žmonės nėra, o ne kas jie yra, kas kartais sukelia diskusijų apie jų tapatybės aiškumą (Pew Research Center, 2024). Vis dėlto terminas įsitvirtino kaip patogus būdas apibūdinti religinę nepriklausomybę, atspindėdamas apklausų struktūrą, kur „None“ dažnai būna paskutinis pasirinkimas, simbolizuodamas atsisakymą prisijungti prie bet kokios religinės kategorijos.

Šis pavadinimas taip pat rodo socialinius pokyčius – daugelis „nones“ renkasi būti už organizuotos religijos ribų dėl jos suvokimo kaip per daug dogmatiškos, politizuotos ar susijusios su konservatyvia politika. Pavyzdžiui, sociologai Michael Hout ir Claude S. Fischer teigia, kad dalis „nones“ augimo yra simbolinis protestas prieš religijos susipynimą su konservatyvia politika, ypač JAV, kur religingumas dažnai siejamas su „Religious Right“ judėjimu (Pew Research Center, 2012).

Demografinės charakteristikos

„Nones“ dažnai siejami su jaunimu – 69 % jų yra jaunesni nei 50 metų, o tarp 18–29 metų amžiaus grupės JAV jų dalis siekia trečdalį (Pew Research Center, 2024). Jie linkę būti išsilavinę, ypač ateistai ir agnostikai, ir politiškai linkę į demokratus (62 %, su 78 % ateistų, 71 % agnostikų ir 54 % „nieko konkretaus“ palaikant demokratus) (Pew Research Center, 2024). Demografinėje sudėtyje vyrauja baltaodžiai (77 % ateistų, 69 % agnostikų, 57 % „nieko konkretaus“), o juodaodžių dalis mažesnė (2 % ateistų, 4 % agnostikų) (Pew Research Center, 2024).

Globaliai jų augimas ryškus sekuliarėjančiose šalyse, kaip Vakarų Europa, Japonija, Australija, kur jaunesni žmonės dažnai laiko religiją mažiau svarbia. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad 46 iš daugiau nei 100 apklaustų šalių jaunesni žmonės (18–39 metų) religiją laiko mažiau svarstoma nei vyresni (40+), o tik 2 šalys (Gruzija, Gana) rodo priešingą tendenciją (Pew Research Center, 2018). Tai rodo sekuliarizacijos bangą, ypač išsivysčiusiose šalyse, kur „nones“ dalis auga dėl socialinio priimtinumo ir abejonės religiniais mokymais.

Augimo tendencijos ir priežastys

„Nones“ skaičius sparčiai auga, ypač tarp jaunimo, ir tai siejama su keliais veiksniais. Pavyzdžiui, 60 % „nones“ nurodo, kad abejonės religiniais mokymais yra svarbi priežastis jų religinės priklausomybės nebuvimui, o 40 % priešinasi bažnyčių pozicijoms socialiniais klausimais, kaip homoseksualumas ar moterų teisės (Pew Research Center, 2018). Taip pat pastebima, kad būti „none“ tapo socialiai priimtina, ypač sekuliarėjančiose visuomenėse, kur religijos įtaka viešajame gyvenime mažėja.

Globaliai, nors „nones“ dalis auga Vakarų šalyse, jų bendras procentas pasaulyje mažėja dėl religingų regionų, kaip sub-Saharos Afrika, populiacijos augimo. Pavyzdžiui, iki 2060 metų daugiau nei 40 % pasaulio krikščionių turėtų gyventi sub-Saharos Afrikoje, o musulmonų populiacija auga sparčiausiai dėl didelio gimstamumo (Pew Research Center, 2017). Tai rodo, kad „nones“ augimas yra labiau lokalizuotas, o ne globalus fenomenas.

Filosofinis žvilgsnis: religijos transformacija

„Nones“ fenomenas kelia klausimą: ar religijos nebuvimas reiškia dvasingumo trūkumą? Kaip teigia sociologai, daugelis „nones“ vis tiek ieško prasmės – per sportą, jogą, gamtą ar bendruomenes be religinių struktūrų (Science of Connectedness, 2019). Filosofas Émile Durkheim teigė, kad religija suteikia socialinį ryšį ir prasmę, tačiau „nones“ rodo, kad šiuos poreikius galima patenkinti kitais būdais. Galbūt tai ne religijos mirtis, o jos transformacija – nuo institucijų prie individualaus dvasingumo, kur žmonės kuria savo dvasines praktikas, nepriklausomai nuo tradicinių religijų.

Demografinės detalės: lentelė

Žemiau pateikiama „nones“ demografinė sudėtis pagal Pew Research Center duomenis (2024):

Ši lentelė rodo „nones“ demografinį profilį, pabrėždama jų jaunumą, politines nuostatas ir etninę sudėtį.

„Nones“ – tai ne tik statistinė kategorija, bet ir socialinis reiškinys, atspindintis šiuolaikinio pasaulio pokyčius. Jie vadinami taip dėl apklausų pasirinkimo „jokia“, simbolizuodami atsisakymą prisijungti prie organizuotų religijų. Jų augimas, ypač tarp jaunimo, rodo sekuliarizacijos bangą Vakarų šalyse, tačiau globaliai jų dalis mažėja dėl religingų regionų populiacijos augimo. Galiausiai „nones“ primena mums: religija nėra vienintelis kelias į prasmę – tai tik vienas iš daugelio.