„Vaikų Dievo“ sekta, žinoma įvairiais pavadinimais – The Children of God („Vaikai Dievo“), The Family of Love („Meilės šeima“), The Family („Šeima“) ir galiausiai The Family International („Tarptautinė šeima“) – yra vienas prieštaringiausių XX a. religinių judėjimų. Įkurta 1968 m. JAV Davido Bergo, dar vadinto „Tėvu Moze“ ar „Mo“, sekta pritraukė tūkstančius pasekėjų, žadėdama dvasinę laisvę ir alternatyvų gyvenimo būdą. Tačiau jos mokymai, ypač susiję su seksualinėmis praktikomis, įskaitant sistemingą vaikų seksualinį išnaudojimą, pavertė ją viena žiauriausių sektų istorijoje.
Sekta buvo įkurta 1968 m. Kalifornijoje, Huntingtono paplūdimyje, kaip atsakas į 1960-ųjų kontrkultūrą. Davidas Bergas, buvęs krikščionių misionierius, save laikė pranašu, gavusiu tiesioginius Dievo apreiškimus. Jo mokymai, užrašyti „Mo laiškuose“ (Mo Letters), traukė jaunimą, nusivylusį tradicinėmis bažnyčiomis. Per dešimtmečius sekta keitė pavadinimus, atspindėdama bandymus reformuotis ar išvengti kritikos:
- The Children of God (1968–1978, liet. „Vaikai Dievo“) – Originalus pavadinimas, pabrėžiantis bendruomenės kaip „Dievo vaikų“ tapatybę.
- The Family of Love (1978–1982, liet. „Meilės šeima“) – Pavadinimas, atspindintis Bergo „Meilės įstatymo“ doktriną.
- The Family (1982–2004, liet. „Šeima“) – Supaprastintas pavadinimas, siekiant pabrėžti bendruomeniškumą.
- The Family International (2004–dabar, liet. „Tarptautinė šeima“) – Dabartinis pavadinimas, naudojamas po reformų, siekiant legitimizuoti organizaciją.
Gyvenimo būdas ir kontrolė
„Vaikų Dievo“ nariai gyveno uždarose bendruomenėse JAV, Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, dažnai keisdami gyvenamąją vietą, kad išvengtų teisėsaugos. 1970-aisiais sekta turėjo apie 10 000 narių, o 1990-aisiais – apie 7 000, iš kurių dauguma buvo vaikai, gimę bendruomenėje. Gyvenimas buvo griežtai kontroliuojamas:
- Izoliacija: Nariai buvo atskiriami nuo šeimų ir draugų, draudžiama bendrauti su „pasauliu“. Vaikai dažnai gaudavo naujus vardus, kad būtų sunkiau susekti.
- Doktrina: Bergo „Meilės įstatymas“ mokė, kad meilė, įskaitant seksualinę, yra Dievo dovana, kurią reikia dalintis be ribų. Tai pateisino poligamiją, suaugusiųjų ir vaikų santykius bei priverstinę prostituciją.
- Švietimas: Vaikai negaudavo formalaus išsilavinimo, buvo mokomi tik sektos literatūros. Buvusi narė Kristina Jones liudijo: „Mokėmės tik Mo laiškų, o skaityti Bibliją buvo draudžiama, jei ji prieštaravo Bergui.“
„Flirty Fishing“ ir seksualinės praktikos
1974 m. Bergas pristatė „Flirty Fishing“ („Žavusis žvejojimas“), ragindamas moteris naudoti seksualinį patrauklumą, įskaitant prostituciją, kad pritrauktų naujus narius ar lėšas. Ši praktika buvo laikoma „dvasine misija“, tačiau realybėje moterys buvo verčiamos užsiimti seksu su nepažįstamaisiais, o jų vaikai dažnai būdavo šalia. 1987 m., dėl AIDS krizės, „Flirty Fishing“ buvo oficialiai nutraukta, tačiau seksualinės praktikos tęsėsi.
Sunkiausi kaltinimai buvo susiję su vaikų seksualiniu išnaudojimu:
- Doktrina: Bergo laiškai, tokie kaip „The Devil Hates Sex – But God Loves It!“ (1980), mokė, kad seksas su vaikais yra „natūralus“ ir „Dievo valia“. Vaikai buvo skatinami dalyvauti seksualiniuose aktuose nuo 6 metų, o atsisakymas buvo baudžiamas fiziniu smurtu.
- Mastelis: Tūkstančiai vaikų, gimusių sektoje 1970–1990 m., patyrė seksualinę prievartą. 1993 m. Didžiosios Britanijos tyrimas atskleidė, kad 70 % sektos vaikų buvo seksualiai išnaudoti. Buvusi narė Juliana Buhring knygoje „Not Without My Sister“ aprašė prievartą nuo 7 metų, įskaitant grupinius aktus ir filmavimą.
- Poveikis: Aukos kentėjo nuo PTSS, depresijos ir savižudybės bandymų. Aktorius River Phoenix, užaugęs sektoje, 1991 m. interviu sakė: „Buvau seksualiai išnaudojamas nuo 4 metų, ir tai buvo normalu mūsų bendruomenėje.“
Vaikų išnaudojimo mastas
Seksualinis vaikų išnaudojimas buvo sistemingas ir įtvirtintas sektos doktrinoje:
- Skaičiai: Tikslus aukų skaičius nežinomas, tačiau buvę nariai, tokie kaip Celeste Jones, teigia, kad „beveik kiekvienas vaikas, gimęs sektoje 1970–1980 m., patyrė prievartą“. 1990-aisiais sektoje buvo apie 3 000 vaikų, dauguma jų paveikti.
- Formos: Prievarta apėmė suaugusiųjų ir vaikų santykius, vaikų tarpusavio seksualinius aktus, skatinamus „mokymo“ tikslais, ir priverstinį dalyvavimą „Flirty Fishing“. Vaikai buvo filmuojami pornografiniuose vaizdo įrašuose, platinamuose tarp narių.
- Liudijimai: Buvusi narė Serena Kelley, užaugusi šalia Bergo, liudijo, kad buvo prievartaujama nuo 3 metų, o Bergo žmona Karen Zerby („Mama Maria“) skatino tokią praktiką. Kelley sakė: „Mums buvo sakoma, kad tai Dievo meilė, bet aš jaučiau tik baimę ir skausmą.“
Po Bergo mirties 1994 m. sektą perėmė Karen Zerby, kuri bandė reformuoti organizaciją. 2004 m. sekta persivadino The Family International, atsisakė kai kurių seksualinių mokymų ir uždraudė suaugusiųjų kontaktus su vaikais. Tačiau reformos buvo paviršutiniškos:
- Tyrimai: 1990-aisiais Argentina, Australija, Prancūzija ir Didžioji Britanija atliko reidus, išgelbėdamos šimtus vaikų. 1993 m. Argentinos byloje 156 vaikai buvo pašalinti iš sektos dėl įtarimų prievarta, tačiau trūkstant įrodymų dauguma narių nebuvo nuteisti.
- Teisiniai iššūkiai: Dėl sektos mobilumo (nariai dažnai keitė šalis) ir uždarumo teisėsaugai buvo sunku rinkti įrodymus. 2000 m. JAV FTB pradėjo tyrimą, bet jis nutrūko dėl Bergo mirties ir narių išsisklaidymo.
- Savižudybės tragedija: 2005 m. Ricky Rodriguezas, Bergo įsūnis ir numatytas sektos paveldėtojas, nužudė sektos narę ir nusižudė, palikdamas vaizdo įrašą, kuriame kaltino sektą už vaikystėje patirtą prievartą. Jo žodžiai: „Aš negaliu gyventi žinodamas, kad jie toliau skriaudžia vaikus.“
2025 m. The Family International veikia kaip mažesnė organizacija, turinti kelis šimtus narių, daugiausia Europoje ir Azijoje. Sekta teigia esanti krikščioniška bendruomene, orientuota į misionierišką veiklą, tačiau buvę nariai ir stebėtojai, tokie kaip organizacija „Safe Passage Foundation“, teigia, kad kontrolės mechanizmai išlieka. Sekta viešai atsiprašė už „praeities klaidas“, tačiau vengia pripažinti seksualinio išnaudojimo mastą.
Pasekmės aukoms yra tragiškos:
- Aukų skaičius: Manoma, kad dešimtys tūkstančių vaikų, gimusių sektoje 1968–1990 m., patyrė įvairias prievartos formas. Daugelis, kaip Juliana Buhring, tapo aktyvistais, siekiančiais teisingumo.
- Teisinis atsakas: Nors keli lyderiai buvo areštuoti, dauguma, įskaitant Karen Zerby, išvengė atsakomybės dėl sektos mobilumo ir teisinės apsaugos spragų.
- Kultūrinis poveikis: Sekta paveikė žinomus asmenis, tokius kaip River Phoenix, kurio brolis Joaquinas Phoenixas vėliau viešai kalbėjo apie sektos žalą. Jų istorija įkvėpė dokumentinius filmus, tokius kaip „Children of God“ (1994).
Palyginti su Lev Tahor, kuri paveikė kelis šimtus vaikų per 30 metų, „Vaikų Dievo“ sekta išsiskiria:
- Mastu: Tūkstančiai vaikų buvo išnaudojami globaliai per kelis dešimtmečius.
- Doktrina: Seksualinis išnaudojimas buvo įtvirtintas kaip religinė pareiga, o ne tik piktnaudžiavimas.
- Poveikiu: Ilgalaikės traumos paveikė kelias kartas, o sektos mobilumas apsunkino teisingumą.
Buvusi narė Celeste Jones sakė: „Mes buvome mokomi mylėti Dievą, bet gavome tik skausmą. Sekta pavogė mūsų vaikystę.“ Ši citata atspindi sektos palikimą – žadėtas rojus virto košmaru.
„Vaikų Dievo“ sekta, pervadinta „The Family International“, yra tragiškas pavyzdys, kaip charizmatiškas lyderis gali manipuliuoti tikėjimu, pateisindamas nusikaltimus. Jos „Meilės įstatymas“ lėmė tūkstančių vaikų seksualinį išnaudojimą, psichologinę prievartą ir ilgalaikes traumas. Nors sekta bandė reformuotis, jos praeitis lieka neatsiejama nuo kaltinimų, o aukos, tokios kaip Juliana Buhring, toliau kovoja už teisingumą. Ši istorija primena, kad religinė laisvė negali pateisinti žmogaus teisių pažeidimų, ir kelia klausimą: kaip apsaugoti pažeidžiamiausius nuo sektų manipuliacijų?