Sun Myung Moonas, gimęs 1920 m. sausio 6 d. Šiaurės Korėjoje, buvo viena prieštaringiausių XX a. religinių figūrų, įkūręs Unifikacijos bažnyčią (oficialiai Šventosios Dvasios pasaulio krikščionių suvienijimo asociacija), kuri tapo tarptautiniu judėjimu, turinčiu milijonus pasekėjų. Jo gyvenimas ir mokymai, sujungę krikščionybės, konfucianizmo ir šamanizmo elementus, sukėlė tiek susižavėjimą, tiek aršią kritiką.
Moonas užaugo neturtingoje šeimoje, kuri, jam būnant dešimties, atsivertė į krikščionybę ir tapo presbiterijonų bažnyčios nariais. 1936 m., būdamas šešiolikos, Moonas teigė patyręs regėjimą, per kurį Jėzus Kristus jam pavedė užbaigti misiją, kurios Jėzus negalėjo įvykdyti dėl savo nukryžiavimo. „Jėzus man pasakė, kad aš esu vienintelis, galintis atkurti Dievo karalystę“, – vėliau pasakojo Moonas. Šis regėjimas tapo jo gyvenimo pagrindu. 1941 m. jis studijavo elektrotechniką Vasedos universitete Japonijoje, tačiau po Antrojo pasaulinio karo grįžo į Korėją, kur pradėjo skleisti savo mokymus.
1954 m. Seule Moonas įkūrė Unifikacijos bažnyčią, kurią pats vadino naująja religija, skirta suvienyti visas pasaulio tikybų tradicijas. Jo pagrindinis darbas, „Dieviškasis principas“ (pirmą kartą išleistas 1957 m. kaip „Wonli Hesol“), tapo judėjimo šventraščiu. Knygoje teigiama, kad žmonijos nuopuolis įvyko dėl Adomo ir Ievos nuodėmės, o Moonas ir jo žmona Hak Ja Han, vadinami „Tikraisiais Tėvais“, yra nauji Mesijai, turintys atkurti „tobulą šeimą“ ir pašalinti gimtąją nuodėmę. „Mes atėjome sukurti dangaus karalystę žemėje“, – skelbė Moonas per savo pamokslus.
Unifikacijos bažnyčia ypač išgarsėjo dėl masinių vestuvių ceremonijų, kuriose Moonas asmeniškai parinkdavo sutuoktinius, dažnai iš skirtingų tautų ar rasių, siekdamas įveikti kultūrines ir rasines ribas. Šios ceremonijos, pavadintos „Palaiminimo ceremonijomis“, kartais sutuokdavo tūkstančius porų vienu metu. „Tik per šias santuokas galime sukurti naują žmoniją be nuodėmės“, – teigė Moonas. Judėjimo nariai, dažnai vadinami „munistais“ arba „Moonies“, gyveno komunose, atsisakydami asmeninio turto ir visiškai atsiduodami Moono mokymui.
1971 m. Moonas persikėlė į JAV, kur Unifikacijos bažnyčia sparčiai plėtėsi, pritraukdama jaunus žmones, ieškančius dvasinio vadovavimo. Judėjimas taip pat įkūrė daugybę organizacijų, įskaitant laikraštį „The Washington Times“, naujienų agentūrą „United Press International“ ir įvairias švietimo bei taikos federacijas. Tačiau Moonas susidūrė su teisiniais iššūkiais: 1982 m. jis buvo nuteistas 18 mėnesių kalėjimo už mokesčių vengimą. Jo šalininkai šį įkalinimą laikė religiniu persekiojimu, o apie 40 religinių grupių protestavo prieš nuosprendį.
Unifikacijos bažnyčia buvo kritikuojama dėl kontroversiškų praktikų. Buvę nariai teigė, kad judėjimas naudojo psichologinį spaudimą, ribojo narių laisves ir reikalavo didelių finansinių aukų. „Mes buvome mokomi atsisakyti savęs dėl didesnio tikslo, bet tai dažnai reiškė visišką kontrolę“, – pasakojo buvusi narė Susan iš JAV. Kiti kritikai, įskaitant krikščionių teologus, kaltino Mooną erezija, ypač dėl jo teiginių, kad jis yra Mesijas, o Trejybės doktrina yra neteisinga. Moonas atsakydavo: „Dievas pasirinko mane užbaigti tai, ko krikščionybė nesugebėjo.“
Po Moono mirties 2012 m. judėjimas susidūrė su vidiniais konfliktais. Jo žmona Hak Ja Han perėmė vadovavimą, tačiau sūnūs Hyung Jin Moon ir Kook-jin Moon įkūrė atskirą grupę, „Geležinės lazdelės ministeriją“, kuri pritaria ginklų nuosavybei ir rėmė sausio 6-osios Kapitolijaus protestus JAV. Šis skilimas sumažino judėjimo įtaką, o finansiniai sunkumai dar labiau susilpnino organizaciją.
Unifikacijos bažnyčia turėjo didelę įtaką Pietų Korėjoje, kur jos nariai aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje, dažnai remdami antikomunistines iniciatyvas. Vis dėlto judėjimas išlieka prieštaringas, ypač dėl savo ryšių su politinėmis grupėmis, įskaitant Japonijos Liberalų demokratų partiją, kaip rodo 1989 m. Moono kalbos, raginusios stiprinti įtaką Japonijos politikoje.
Moono palikimas kelia klausimų apie religinės laisvės, charizmatinio vadovavimo ir manipuliavimo ribas. Jo šalininkai jį laiko taikos ir vienybės pranašu, o kritikams jis – kontroversiškas kulto lyderis. „Mano tikslas – suvienyti pasaulį kaip vieną šeimą“, – kartą sakė Moonas. Tačiau jo metodai ir jų pasekmės iki šiol išlieka diskusijų objektu.