Transcendencija – tai žodis, kuris skamba tarsi iš akademinių filosofijos vadovėlių ar religinių traktatų, bet iš tikrųjų slepia labai žmogišką troškimą peržengti kasdienybės ribas ir patirti kažką, kas „už“ arba „virš“ įprasto pasaulio.
Transcendencija (lot. transcendere – peržengti, pakilti virš) reiškia bet kokį viršijimą, peržengimą, kai kažkas ar kažkas yra „anapus“ įprastos patirties, laiko, erdvės ar net mąstymo. Filosofijoje šis terminas dažnai apibrėžia tą, kuris nepasiduoda jokioms materijos, logikos ar gamtos dėsnių riboms.
Paprastai tariant – transcendentinis yra tai, kas neapsiriboja kasdieniu, fiziniu pasauliu. Religijoje tai dažnai siejama su Dievu ar dieviškumu, o psichologijoje – su žmogaus noru patirti, suvokti ar būti kažkuo daugiau nei tik kūnas ar protas.
Transcendencija filosofijoje
- Immanuelis Kantas išskyrė „transcendentinį“ (tai, kas leidžia pažinti) ir „transcendentinį“ (tai, kas visiškai nepasiekiama patyrimu). Pasak Kanto, Dievas ar „daiktas savaime“ yra transcendentiniai – mes apie juos galime kalbėti, bet negalime jų pilnai pažinti.
- Plotinas, senovės graikų filosofas, kalbėjo apie Vienį, kurio negalima apibrėžti ar paaiškinti įprastais žodžiais – jis visiškai „anapus“ visko, kas yra.
Transcendencija religijoje
Beveik kiekviena religija turi transcendentinio Dievo arba principo idėją. Pavyzdžiui:
- Krikščionybėje Dievas laikomas ir imanentiniu (esantis visur, kiekviename) ir transcendentiniu (būties ir pažinimo ribas peržengiančiu).
- Islame Dievas (Allah) taip pat yra visiškai transcendentiškas – jokie paveikslai ar žodžiai negali Jo apibūdinti.
- Indų tradicijoje Brahmanas – visiškai transcendentiška tikrovė, kuri negali būti tiesiogiai suvokiama ar nusakyta.
Nors transcendencija atrodo tolimas, mistiškas reiškinys, iš tikrųjų ją gali patirti kiekvienas žmogus:
- Menininkas, sukūręs paveikslą ir pajutęs, kad kūryba „atėjo iš niekur“.
- Bėgikas, įveikęs savo galimybių ribą ir patyręs „antrą kvėpavimą“, kai atrodo, kad kūnas ir protas nustoja egzistuoti atskirai.
- Motina, pirmą kartą laikanti vaiką ir pajuntanti, kad meilė viršija bet kokius žodžius ar logiką.
Psichologai dažnai kalba apie viršasmenines (transpersonalines) patirtis – kai žmogus pajunta vienybę su visata, Dievu ar tiesiog „kažkuo didesniu“.
Įdomūs faktai
- Viduramžių mistikai, kaip Julijana Norvičietė ar Jonas Kryžietis, rašė apie patirtis, kai žmogus „iškeliauja už savęs“ ir išgyvena dievišką artumą.
- Budistų meditacijos praktikos siekia transcendencijos – išsilaisvinimo iš kentėjimo rato (samsaros) ir nušvitimo.
- Šiuolaikiniai neurobiologai tyrinėja, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria „transcendentinę“ būseną – išskiriamos tam tikros smegenų zonos, susijusios su laiko ir ego pojūčio praradimu.
Šiandien transcendencija nėra tik filosofų ar teologų žaidimas. Ja domisi psichologai, menininkai, netgi technologijų kūrėjai, bandantys peržengti žmogaus galimybių ribas. Net ir kasdienėje kalboje sakome „tai buvo nepaprasta patirtis“, „tai pranoko viską, ką žinojau“ – o iš tikrųjų kalbame apie mažą transcendencijos blyksnį.