Toledo Susirinkimai (Concilium Toletanum) – tai svarbių bažnytinių ir politinių susitikimų serija, vykusi VI–VIII amžiuje Toledėje, tuometinėje Vizigotų karalystės sostinėje, dabartinėje Ispanijoje. Šie susirinkimai buvo kertiniai taškai tiek Ispanijos religinei, tiek politinei raidai. Jų metu buvo sprendžiami tikėjimo, drausmės, švietimo, teisės ir net politinės valdžios klausimai.
Kiek jų buvo?
- Oficialiai žinomi 18 ekumeninių (visuotinės reikšmės) Toledo susirinkimų, vykusių nuo 400 m. iki 702 m.
- Taip pat būta ir daugiau vietinių ar mažesnio masto susirinkimų, bet istorijoje dažniausiai minimi tie aštuoniolika, kurie turėjo reikšmingą įtaką visai Ispanijos Bažnyčiai.
Pagrindinės temos
- Bažnytinė drausmė ir dogmos
Čia buvo sprendžiama, kaip turėtų gyventi ir elgtis dvasininkai, kokios yra tikėjimo tiesos, ginamos prieš erezijas (ypač arianizmą), kaip tvarkyti Bažnyčios turtus. - Vizigotų ir Bažnyčios santykiai
Toledo susirinkimai buvo ne tik religiniai, bet ir politiniai. Vizigotų karaliai dažnai dalyvaudavo, čia priimami sprendimai tapdavo teisės pagrindu visai karalystei. - Švietimas ir raštas
Būtent per šiuos susirinkimus buvo priimti nutarimai, skatinę vyskupus steigti mokyklas, skleisti raštiją, o IV susirinkimas net įpareigojo visus kunigus mokytis ir mokyti kitus. - Sankcijos žydams
Nemažai Toledo susirinkimų sprendimų buvo nukreipta prieš žydų bendruomenes – ribojant jų teises, verčiant priimti krikštą, apribojant religijos praktiką. Tai liudija ir tamsesnes istorijos puses. - Politiniai perversmai
Kai kurie susirinkimai tapo ir politinių intrigų vieta – čia buvo paskelbiami karaliai, sprendžiami sostinės ar net visos valstybės likimo klausimai.
Įdomiausi susirinkimai
- III Toledo susirinkimas (589 m.)
Svarbiausias posūkis: vizigotų karalius Rekaredas I atsisakė arianizmo ir priėmė katalikybę, kartu pakrikštydamas visą karalystę. Šis sprendimas amžiams pakeitė Ispanijos religiją. - IV Toledo susirinkimas (633 m.)
Jam vadovavo šv. Izidorius Sevilietis. Buvo nustatyta vieninga katalikų doktrina, stiprinama bažnytinė drausmė, skatinamas švietimas ir dvasininkų mokymas. - XII Toledo susirinkimas (681 m.)
Priešakinė reforma prieš politinius perversmus, bandyta stiprinti Bažnyčios nepriklausomybę nuo karališkos valdžios. - XVII–XVIII Toledo susirinkimai (694–702 m.)
Žinomi dėl griežtų nutarimų prieš žydus – uždrausta jiems laikyti valstybines pareigas, daug jų prievarta pakrikštyta.
Susirinkimų palikimas
- Bažnyčios ir valstybės ryšys
Nė vienoje kitoje Vakarų Europos šalyje Bažnyčios ir karalystės sąjunga nebuvo tokia stipri, kaip Toledoje vizigotų laikais. - Švietimo raida
Čia gimė pirmieji privalomo švietimo ir raštingumo įpareigojimai dvasininkams. - Teisės pagrindai
Daug Toledo nutarimų tapo civilinės ir bažnytinės teisės pamatu Viduramžių Ispanijoje.
Mažiau žinomi faktai
- Kai kurie susirinkimai trukdavo net po kelis mėnesius, o jų protokolai – įspūdingo išsamumo.
- Menininkai vaizdavo Toledo susirinkimus kaip grandiozines asamblėjas su šimtais vyskupų, kunigų, karalių ir net kariuomenės atstovų.
- Po arabų užkariavimo (VIII a.) susirinkimų tradicija nutrūko, bet jų dokumentai buvo saugomi ir cituojami dar šimtmečius.
Toledo susirinkimai – tai įspūdinga Europos civilizacijos raidos dalis, kurioje susitiko politika, švietimas, teisė ir religija. Tai vieta, kur spręsti ne vien tikėjimo klausimai, bet ir ištisų tautų likimai. Jei nori detaliau apie konkretų susirinkimą ar turėti citatų iš protokolų – parašyk, papildysiu!