Teosofija yra ezoterinis judėjimas, kuris siekia sujungti religiją, filosofiją ir mokslą, tyrinėjant dvasines tiesas ir universalius principus. Šio judėjimo ištakos yra senose religijose ir filosofijose, tokiuose kaip hinduizmas, budizmas, hermetizmas ir kitos tradicijos.
Teosofijos draugija buvo įkurta 1875 metais Helena Blavatsky, rusų ezoterike, kartu su Henry Steel Olcott ir Williamu Quan Judge’u. Blavatsky buvo pagrindinė figūra, prisidėjusi prie teosofijos populiarinimo Vakarų pasaulyje. Jos raštai, tokie kaip „Slaptoji doktrina“ ir „Taisyklių knyga“, išdėsto teosofijos principus, teigiančius, kad egzistuoja bendra visos žmonijos dvasinė tiesa, kuri peržengia atskiras religijas ir kultūras.
Teosofija pabrėžia reinkarnacijos, karma ir dvasinio tobulėjimo sampratas. Judėjimas taip pat nagrinėja įvairias dvasines praktikas, tokias kaip meditacija ir mąstymas, siekiant pasiekti aukštesnį sąmoningumą. Blavatsky ir kiti teosofijos šalininkai tikėjo, kad yra paslėptų mokymų, kurie gali padėti žmonėms suprasti jų dvasinę prigimtį ir ryšį su visata.
Teosofijos draugija tapo didele tarptautine organizacija, skatinančia dvasinį švietimą ir tarpkultūrinį dialogą. Teosofijos principai turėjo didelę įtaką įvairiems spiritualizmo ir naujųjų religijų judėjimams XX amžiuje, tokiems kaip New Age. Teosofija išlieka aktuali ir šiandien, siūlydama dvasinį kelią tiems, kurie ieško gilesnio gyvenimo prasmės ir dvasinio suvokimo.
Teosofija, siekdama apjungti religijas, iškelia idėją apie bendrą dvasinę šerdį, slypinčią už išorinių dogmų ir ritualų. Ji teigia, kad visos religijos, nepaisant skirtingų formų, iš esmės atspindi tą pačią transcendentinę realybę. Ši idėja primena krikščionių mistikų, tokių kaip Meister Eckhart, mokymą apie "Dieviškąją Tūkstantmetę", kurioje visos religijos sutampa su Dievu. Teosofai tiki reinkarnacija, karmos dėsniu ir evoliucija ne tik fiziniame, bet ir dvasiniame lygmenyje – idėjos, turinčios atitikmenų induizme ir budizme. Būtent šių Rytų religijų įtaka stipriai juntama teosofijos doktrinoje.Įdomu tai, kad Helena Blavatsky, teosofijos pradininkė, teigė gaunantis žinias iš nematomų meistrų ar "Mahačhanų", kurie, anot jos, perduoda senovės išmintį. Tai kelia klausimą apie tiesos šaltinį ir žinojimo pobūdį, ar tai yra grynai dvasinė intuicija, ar galbūt tam tikros psichologinės būsenos vaisius. Teosofijos siekis sujungti religijas kartais kritikuojamas dėl savo sinkretizmo, kai skirtingos tikėjimo sistemos sumaišomos, nepaisant jų esminių skirtumų. Vis dėlto, teosofijos idėja apie bendrą dvasinę tiesą skatina toleranciją ir tarpreliginį dialogą, primindama apie Biblijos žodžius: "Vienas yra Dievas, ir vienas yra tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, žmogus Kristus Jėzus" (1 Tim 2, 5). Teosofija, nors ir kritikuojama, skatina apmąstyti apie dvasingumo esmę ir religijų bendrumą, siekiant suvokti gilesnę tikėjimo prasmę.