Kas yra tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterija?

Įsivaizduokite milžinišką, visą pasaulį apimantį laivą. Jo keleiviai – visa žmonija, su savo džiaugsmais, skausmais, viltimis ir iššūkiais. Šiam laivui reikia ne tik tvirto korpuso ir galingų variklių, bet ir patikimo kompaso, rodančio kryptį į saugesnį, teisingesnį ir oresnį uostą. Būtent tokio kompaso vaidmenį Katalikų Bažnyčioje šiandien atlieka Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterija (it. Dicastero per il Servizio dello Sviluppo Umano Integrale). Tai palyginti nauja, bet nepaprastai svarbi Vatikano institucija, kurios pavadinimas gal ir skamba sudėtingai, tačiau misija – artima kiekvieno žmogaus širdžiai.

Išskaidykime šį pavadinimą į dalis, kad suprastume jo esmę:

  • Dikasterija: Tai Vatikano terminas, reiškiantis aukščiausio lygio departamentą arba ministeriją Romos Kurijoje (Šventojo Sosto administracijoje).
  • Tarnystė: Pabrėžia, kad šios institucijos tikslas nėra valdyti ar dominuoti, o tarnauti – tarnauti žmonijai, ypač pažeidžiamiausiems jos nariams.
  • Integraliam Žmogaus Vystymuisi (Pažangai): Čia slypi pati esmė! Žodis “integraliam” reiškia visapusiškam, holistiniam. Dikasterija rūpinasi ne tik materialine žmogaus gerove (pvz., maistu ar pastoge), bet ir jo dvasiniu, socialiniu, kultūriniu, intelektualiniu augimu bei orumu. Ji mato žmogų kaip visumą, kurios visos dalys yra svarbios ir tarpusavyje susijusios. Tai vystymasis, kuris apima teisingumą, taiką, rūpestį kūrinija (aplinka), sveikatą ir pagarbą kiekvieno žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo iki natūralios mirties.

Ši dikasterija buvo oficialiai įsteigta 2016 m. rugpjūčio 17 d. popiežiaus Pranciškaus apaštališkuoju laišku Humanam progressionem, o savo veiklą pradėjo 2017 m. sausio 1 d. Jos sukūrimas buvo reikšmingas popiežiaus Pranciškaus vykdomos Romos Kurijos reformos žingsnis.

Kodėl reikėjo naujos institucijos? Popiežius Pranciškus, įkvėptas Vatikano II Susirinkimo dvasios ir savo pirmtakų socialinio mokymo (ypač Pauliaus VI enciklikos “Populorum Progressio”), norėjo sutelkti Bažnyčios pastangas tarnauti žmogui ir skatinti jo visapusišką vystymąsi. Vietoj kelių atskirų tarybų, dirbančių panašiose srityse, buvo sukurta viena, galingesnė struktūra. Į Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasteriją buvo integruotos keturių ankstesnių Popiežiškųjų tarybų kompetencijos:

  1. Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba
  2. Popiežiškoji taryba Cor Unum (apie kurią kalbėjome anksčiau – atsakinga už labdarą)
  3. Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų sielovados taryba
  4. Popiežiškoji sveikatos apsaugos darbuotojų (ligonių) sielovados taryba

Šis sujungimas leido išvengti funkcijų dubliavimosi ir užtikrinti labiau koordinuotą bei “integralesnį” požiūrį į sudėtingas pasaulio problemas. Juk skurdas dažnai susijęs su neteisybe, konfliktais, migracija, prasta sveikatos apsauga ir aplinkos niokojimu.

Dikasterijos veiklos laukas yra neįtikėtinai platus, apimantis esminius žmonijos iššūkius:

  • Labdara ir Humanitarinė Pagalba: Tęsia Cor Unum misiją, koordinuodama Bažnyčios pagalbą stichinių nelaimių, karų, bado ir kitų krizių aukoms visame pasaulyje.
  • Teisingumas ir Taika: Skatina socialinį teisingumą, kovoja su skurdu ir nelygybe, pasisako už nusiginklavimą, taikos kūrimą ir konfliktų prevenciją. Remiasi Bažnyčios socialiniu mokymu.
  • Migrantai, Pabėgėliai ir Prekybos Žmonėmis Aukos: Rūpinasi migrantų, pabėgėlių, priverstinai perkeltų asmenų ir prekybos žmonėmis aukų teisėmis, orumu ir sielovada. Tai sritis, kuriai popiežius Pranciškus skiria ypatingą dėmesį.
  • Sveikatos Apsauga: Skatina prieigą prie sveikatos priežiūros visiems, ypač skurdžiausiems, rūpinasi ligonių sielovada, nagrinėja bioetikos klausimus.
  • Integralioji Ekologija ir Kūrinijos Apsauga: Įgyvendina popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato Si'” mokymą, ragindama rūpintis “mūsų bendrais namais” – Žeme, kovoti su klimato kaita ir skatinti tvarų vystymąsi.
  • Vystymasis: Skatina tokį vystymąsi, kuris apimtų ne tik ekonominį augimą, bet ir žmogaus dvasinius, socialinius bei kultūrinius poreikius.

Dikasterija nėra tik teorinių idėjų kalvė. Jos darbas apima:

  • Tyrimus ir Analizę: Studijuoja globalias problemas, rengia dokumentus ir gaires.
  • Koordinavimą: Bendradarbiauja su vyskupų konferencijomis, vietos Bažnyčiomis, katalikiškomis organizacijomis (pvz., Caritas Internationalis), vienuolijomis ir pasauliečių judėjimais visame pasaulyje.
  • Propagavimą (Advocacy): Būdama Šventojo Sosto dalimi, ji gali kelti svarbius klausimus tarptautiniu lygmeniu, bendraudama su vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.
  • Sąmoningumo Kėlimą: Skatina tikinčiuosius ir visus geros valios žmones aktyviau įsitraukti į teisingesnio ir gailestingesnio pasaulio kūrimą.
  • Paramą Projektams: Per įvairius fondus gali teikti finansinę paramą konkretiems projektams visame pasaulyje.

Tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterija yra galingas priminimas, kad Bažnyčios misija neapsiriboja vien liturgija ar sakramentais. Ji yra neatsiejamai susijusi su aktyvia meile artimui ir rūpesčiu pasauliu, kuriame gyvename. Ji įkūnija Bažnyčią, kuri, pasak popiežiaus Pranciškaus, yra kaip “lauko ligoninė”, gydanti žaizdas ten, kur jų daugiausia.

Šios dikasterijos veikla rodo, kad tikėjimas ir konkretūs veiksmai turi eiti išvien. Ji kviečia kiekvieną iš mūsų pagalvoti: kaip aš galiu prisidėti prie integralaus žmogaus vystymosi savo aplinkoje? Kaip galiu būti teisingumo, taikos, gailestingumo ir rūpesčio kūrinija nešėju?

Nors iššūkiai, su kuriais susiduria ši dikasterija, yra milžiniški, jos egzistavimas ir darbas teikia vilties. Tai ženklas, kad Bažnyčios širdis plaka dėl kiekvieno žmogaus, ypač tų, kurie yra visuomenės paribiuose, ir kad ji yra pasiryžusi būti aktyvia dalyve kuriant geresnį pasaulį visiems. Tai Vatikano kompasas, nenuilstamai rodantis kryptį į tikrąją žmonijos gerovę.