Talaso mūšis (angl. Battle of Talas, arab. معركة نهر طلاس – Maʿrakat Nahr Ṭalās) įvyko 751 m. liepos mėn. prie Talaso upės, dabartinio Kirgizijos ir Kazachstano pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Abasidų kalifato, vadovaujamo Ziyado ibn Saliho, ir Kinijos Tangų dinastijos, vadovaujamos Gao Xianzhi, tapo lemiamu momentu, sustabdžiusiu Kinijos ekspansiją Centrinėje Azijoje ir atvėrusiu kelią islamo plėtrai regione. Mūšis taip pat turėjo netikėtą kultūrinę reikšmę – atnešė popieriaus gamybos technologiją į islamo pasaulį.
VIII a. Centrinė Azija buvo strategiškai svarbi dėl Šilko kelio kontrolės, jungusio Rytus su Vakarais. Tangų dinastija, valdžiusi Kiniją, plėtė savo įtaką į vakarus, užimdama Transoksianą (dabartinį Uzbekistaną, Kirgiziją) ir įkurdama protektoratus Turkestane. Tuo pat metu Abasidų kalifatas, neseniai nuvertę Umaijadus (750 m.), siekė stiprinti savo valdžią musulmonų žemėse ir skleisti islamą tarp turkų genčių.
Konfliktą išprovokavo vietinis ginčas: Ferghanos valdovas, Tangų sąjungininkas, paprašė Kinijos pagalbos prieš kaimyninį Taškentą, remiamą Abasidų. 751 m. Tangų generolas Gao Xianzhi nugalėjo Taškentą, bet jo sprendimas nužudyti Taškento valdovą sukėlė arabų ir turkų genčių pasipiktinimą. Abasidai, vadovaujami Ziyado ibn Saliho, pasinaudojo situacija, sudarydami sąjungą su Karlų turkais, ir pasuko prieš Tangus prie Talaso upės.
Kas dalyvavo?
- Abasidų pajėgos: Apie 20 000–30 000 karių, įskaitant arabų pėstininkus, lengvąją kavaleriją ir Karlų turkų sąjungininkus. Vadovavo Ziyadas ibn Salihas, pavaldus Abasidų gubernatoriui Abu Muslimui. Armija buvo motyvuota džihado dvasia ir gerai prisitaikiusi prie stepių karo taktikos.
- Tangų pajėgos: Apie 10 000–20 000 karių, įskaitant Kinijos pėstininkus, sunkiąją kavaleriją ir vietinius turkų sąjungininkus (Qarluq gentis). Vadovavo Gao Xianzhi, patyręs generolas, tačiau jo armija buvo išvarginta ilgo žygio ir toli nuo tiekimo bazių.
Mūšis truko penkias dienas Talaso upės slėnyje, kur reljefas – stepės ir kalvotos vietovės – suteikė pranašumą mobilesnėms Abasidų pajėgoms. Tangų armija, įsikūrusi gynybinėje pozicijoje, tikėjosi atremti puolimą savo sunkiąja kavalerija ir drausmingais pėstininkais.
Pirmosiomis dienomis Abasidai ir Karlai naudojo partizaninę taktiką, puldinėdami Tangų flangus strėlėmis ir greitais kavalerijos antpuoliais, vengdami tiesioginės kovos. Gao Xianzhi bandė kontratakuoti, tačiau jo kariai buvo išsekę dėl karščio ir maisto trūkumo. Lemiamas momentas įvyko ketvirtąją arba penktąją dieną, kai Qarluq turkai, Tangų sąjungininkai, perėjo į Abasidų pusę, smogdami Tangų užnugariui. Ši išdavystė sukėlė chaosą, ir Tangų linijos žlugo.
Abasidų kavalerija apsupo likusius Tangų karius, sunaikindama didžiąją dalį armijos. Gao Xianzhi su nedidele grupe pabėgo, tačiau apie 5 000–10 000 Tangų karių žuvo arba pateko į nelaisvę. Abasidų nuostoliai buvo mažesni, apie 2 000–4 000.
Abasidai laimėjo triuškinančią pergalę, sustabdydami Tangų ekspansiją Centrinėje Azijoje. Gao Xianzhi grįžo į Kiniją, kur buvo apkaltintas nesėkme, bet vėliau reabilituotas. Abasidai įtvirtino kontrolę Transoksianoje, tačiau toliau nepuolė dėl vidinių neramumų. Tangų dinastija, susilpnėjusi dėl An Lushano sukilimo (755 m.), atsisakė ambicijų vakaruose.
Talaso mūšis turėjo reikšmingų padarinių:
- Islamo plėtra: Pergalė atvėrė kelią islamo sklaidai tarp turkų genčių, kurios per kelis šimtmečius tapo pagrindine musulmonų karine jėga, formuodamos seldžiukų ir osmanų galybę.
- Kinijos nuosmukis Centrinėje Azijoje: Tangų pralaimėjimas užbaigė Kinijos įtaką Turkestane, perkeldamas regiono kontrolę musulmonų rankoms.
- Kultūriniai mainai: Musulmonai iš Tangų belaisvių išmoko popieriaus gamybos technologiją, kuri pasklido per islamo pasaulį, skatindama mokslą ir raštiją Bagdade ir Samarkande.
Neįprastos istorijos ir faktai
- Qarluq turkų išdavystė buvo nulemta ne tik pinigų, bet ir Abasidų pažado suteikti gentims autonomiją, kas paveikė jų lojalumą.
- Vietos legenda pasakoja, kad Talaso upė po mūšio buvo užkimšta Tangų šarvais, o vietiniai piemenys rinko strėles kaip trofėjus dar savaites.
- Gao Xianzhi, korėjiečių kilmės generolas, buvo vienas talentingiausių Tangų vadų, tačiau jo arogancija Taškente išprovokavo mūšį, kuris baigėsi jo karjeros žlugimu.
- Popieriaus gamyba, perduota musulmonams, pasiekė Europą tik XII a., parodydama, kaip Talaso mūšis netiesiogiai paveikė Vakarų kultūrą.
Citatos
- Arabų kronikininkas Al-Tabari: „Talase mūsų kardai atvėrė kelią tikėjimui, o kinų šarvai tapo mūsų grobiu.“
- Kinų istorikas Sima Guang: „Gao Xianzhi pralaimėjimas Talase uždarė mūsų vartus į vakarus amžiams.“
- Šiuolaikinis istorikas Hugh Kennedy: „Talaso mūšis buvo ne tik karinis susidūrimas, bet ir civilizacijų kryžkelė, formavusi Centrinės Azijos likimą.“
Talaso mūšis tapo lūžio tašku, įtvirtinusiu islamą Centrinėje Azijoje ir sustabdžiusiu Kinijos ambicijas. Jo kultūrinis palikimas – popieriaus plitimas – pakeitė žinių sklaidą, palikdamas neišdildomą pėdsaką istorijoje.